1. ĮŽANGA

 

Skaidri, sąžininga, atvira verslo veikla yra viena iš svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Tiek sociologiniai, tiek moksliniai tyrimai rodo, kad verslo bendrovės, kurios savo veikloje įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, ilgalaikėje perspektyvoje tampa konkurencingesnės už kitus rinkos dalyvius, apsaugo ir net pagerina savo reputaciją, sugeba pritraukti daugiau investicijų ir užmegzti ilgalaikius ryšius su patikimais verslo partneriais.

 

1.1.       Paskirtis
 

Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo vadovas privačiame sektoriuje (toliau – „Antikorupcijos vadovas verslui“, Vadovas, AVV) yra praktinio taikymo metodinė priemonė Lietuvos verslo organizacijoms[1], kurio tikslas:

- padėti kurti antikorupcinę verslo aplinką, didinti verslo skaidrumą ir atsakingumą;

- didinti korupcijos daromos žalos suvokimą verslo sektoriuje ir paskatinti imtis aktyvių priemonių kovojant su šiuo reiškiniu;

- patarti, kaip nustatyti korupcijos rizikas, kokių priemonių imtis ir kaip jas įgyvendinti, kad šios rizikos būtų valdomos;

- šviesti verslą apie korupcijos teisinį reglamentavimą, informuoti apie gresiančią atsakomybę už korupcinio pobūdžio veikas tiek darbuotojams, tiek verslo organizacijai, pasidalinti konkrečiais praktiniais korupcinio pobūdžio veikų pavyzdžiais;

- pateikti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo bei skaidraus verslo vykdymo veiksnius, skatinančius verslo konkurencingumą.

 

1.2. Prielaidos kurti antikorupcinės aplinkos vadovą
 

„Antikorupcijos vadovas verslui“ parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 2.1.2 priemonę bei atsižvelgiant į tai, kad:
1) Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, kurią Lietuva ratifikavo 2006 metais, 12 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė turi imtis priemonių užkirsti kelią korupcijai privačiame sektoriuje.
2) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Konvencijoje dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius , kuri buvo ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 20 d., numatytas plačios juridinių asmenų atsakomybės už užsienio pareigūnų papirkimą įtvirtinimas, skubi ir veiksminga šalių savitarpio teisinė pagalba atliekant pradėtus nusikalstamos veikos tyrimus.
3) Visuotinai pripažįstama, kad korupcija yra rimta kliūtis šalies socialinei, ekonominei ir politinei raidai. Korupcija:
• kenkia teisinei valstybės santvarkai, lemia neefektyvų ribotų išteklių paskirstymą, demoralizuoja demokratines politines sistemas ir didina nepagarbą žmonių teisėms;
• be to, destabilizuoja valstybių ekonominę padėtį ir neleidžia daryti patikimų ateities prognozių, todėl didina verslo sąnaudas ir atgraso tiek vidaus, tiek užsienio investicijas .
4) Sociologinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad korupcijos problema privačiame sektoriuje yra paplitusi ir padaro šiam sektoriui didelės žalos. Dėl korumpuotų verslo organizacijų vadovų ir žemesnės grandies vadybininkų veiksmų ar sprendimų dažniausiai nukenčia organizacijų savininkai (akcininkai, dalininkai, pajininkai ir pan.). Kai apie tokius atvejus sužino visuomenė, didžiulė žala padaroma organizacijos reputacijai, kuriai atkurti prireikia daug laiko, pastangų ir piniginių lėšų.
5) Remiantis preliminariais apskaičiavimais, korupcija Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apytiksliai 120 mlrd. Eur – ši suma beveik prilygsta bendram ES metiniam biudžetui ir sudaro 1 proc. ES BVP .
6) Siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir šalies piliečių gerovės valstybei, ypač svarbus yra skaidrus, ekonomiškas ir efektyvus ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšų investavimas bei valdymas tiek verslo, tiek viešajame sektoriuose, taip pat visuomenės pasitikėjimo ES struktūrinių fondų lėšų investavimo procesu ir procedūrų skaidrumo didinimas .
Be to, tarptautinės kompanijos, siekdamos mažinti verslo riziką, verslo partnerių paieškos metu neretai atsižvelgia į tai, ar potencialus partneris taiko korupcijos prevencijos priemones, o kai kurios tarptautinės organizacijos, spręsdamos dėl projektų finansavimo bei organizacijų galimybių dalyvauti projektuose, vertina, ar jos nėra įtrauktos į „juoduosius sąrašus“, ar yra įsidiegusios korupcijos prevencijos priemones ir pan.
Lietuvos standartizacijos departamentas 2017 m. perėmė tarptautinį standartą ISO 37001 Kovos su korupcija valdymo sistema , kuriame nustatomi reikalavimai ir pateikiami nurodymai, kaip sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti, gerinti antikorupcinę vadybos sistemą ir atlikti jos vertinamąją analizę. ISO 37001 sertifikatas naudingas visoms organizacijoms, veikiančioms vidaus ir tarptautinėse rinkose. Darytina išvada, kad verslo organizacijų savo iniciatyva įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės yra naudingos, veiksmingos, atsiperkančios ir suteikia pridėtinę vertę. Skaidrumo siekianti organizacija sėkmingiau atkuria savo reputaciją po patirtų korupcijos apraiškų.

 

1.3.      Tarptautinė patirtis
 

Rengiant „Antikorupcijos vadovą verslui“ buvo atsižvelgta į šiuos tarptautinius, ES ir kitų šalių dokumentus, kurie taip pat nusako korupcijos atpažinimo ir mažinimo gaires versle:


1) „Transparency International“ Norvegijos skyriaus „Antikorupcijos vadovas Norvegijos privačiam sektoriui“;
2) EBPO kartu su Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC) ir Pasaulio banku parengtas „Kovos su korupcija, etikos ir atitikties programų vadovas verslui“;
3) EBPO „Gerosios praktikos rekomendacijos dėl reikalavimų vidaus kontrolei, etikai ir atitikties programoms“;
4) EBPO 2015 m. principai bendrovių valdymui;
5) EBPO 2015 m. gairės valstybės įmonių valdymui;
6) EBPO 2016 m. rizikos valdymas valstybei priklausančiose įmonėse.
7) 2004 m. trečiasis Jungtinių Tautų kovos su korupcija priemonių rinkinys „Pasaulinė programa prieš korupciją“.

1.4.    Rengėjų žodis
 

„Antikorupcijos vadovas verslui“ parengtas 2017 m. ir atnaujintas 2018 m. bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. Pagrindinė šio vadovo iniciatorė ir rengėja yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiasis specialistas (iki 2017 m. balandžio mėn.) Aloizas Šafranovič, atnaujinimą organizavo to paties skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Putrimienė, tiesioginis rengėjo vadovas – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Mečkauskas, rengimo procesą koordinavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys), taip pat aktyviai prisidėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA (atstovė Renata Gaudinskaitė, verslo atsakomybės plėtros ekspertė, Vadovo 2 skyrius bei 4.3, 6.13, 6.16 poskyriai), AB DNB bankas (nuo 2017 m. spalio 2 d. – AB „Luminor“ bankas (Atitikties departamento vadovas Vytautas Danta (nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio – AB „Swedbank“ Atitikties tarnybos vadovas Lietuvoje) ir atitikties pareigūnė Aušrinė Suslavičienė, Vadovo 6.1, 6.6, 6.12 poskyriai), UAB „Ernst & Young Baltic“ (Neteisėtų veiksmų tyrimo ir prevencijos paslaugų Baltijos regiono vadovas Liudas Jurkonis, Vadovo 5 skyrius, 6.13, 6.17 poskyriai), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas, Vadovo 6.7, 6.8, 6.11 poskyriai, Evelina Matulaitienė, vyresnioji patarėja, laikinai einanti Prevencijos skyriaus vedėjos pareigas, 6.11 poskyris), Teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Marius Vainauskas, Vadovo 6.12 poskyris), „Transparency International“ Lietuvos skyrius (Projektų vadovė Rugilė Trumpytė, Vadovo 6.14 poskyris), AB „TEO LT“, nuo 2017 m. vasario 1 d. – AB „Telia Lietuva“ (vyriausioji juriskonsultė, atitikties komandos vadovė Tatjana Lukoševičienė, Vadovo 6.13 poskyris), Nacionalinė antikorupcijos asociacija (ekspertas Vytas Rimkus, Vadovo 5 skyrius), „Baltoji banga“ (projekto vadovė Andželika Rusteikienė, Vadovo 3 skyrius), UAB „Algoritmų sistemos“ (Verslo plėtros direktorius Paulius Vaitkevičius, Vadovo skaitmeninės versijos, internetinės sąsajos bei jos valdymo sistemos parengimas). „Antikorupcijos vadovo verslui“ projektas buvo pateiktas viešai derinti verslo asociacijoms, valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kurių pastabos ir pasiūlymai yra įvertinti, o „Antikorupcijos vadovas verslui“ patikslintas.

Atnaujinti Vadovą, be nurodytų rengėjų, padėjo Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Daumantas Grikinis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus saugumo skyriaus Korupcijos prevencijos ir kontrolės poskyrio vedėja Irma Sanvaitytė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės bei Tarptautinio bendradarbiavimo skyriai.

„Antikorupcijos vadovas verslui“ sudarytas iš keturių pagrindinių dalių:

- įžangos,

- teorinės dalies (2–4 dalys), kurios tikslas – padėti suprasti, kas yra korupcija, kokia yra jos daroma žala ir kodėl verslui reikia antikorupcinės politikos,

- praktinės dalies (5, 6 dalys), kurios tikslas – pateikti praktinius patarimus, kaip kurti antikorupcinę aplinką organizacijoje,

- priedų, kuriuose pateikiami konkretūs gerosios praktikos pavyzdžiai.

Autorių nuomone, tai yra unikali priemonė skaidrios ir atsakingos veiklos siekiantiems verslo subjektams, padėsianti verslo organizacijoms pritaikyti savo veikloje veiksmingas antikorupcines priemones, kurios pagelbės identifikuojant veikloje galinčias pasireikšti korupcijos rizikas bei jas suvaldyti, didins verslo antikorupcinį sąmoningumą, skatins etišką elgesį, atsparumą korupcijai bei ugdys atsakingumą ir atskaitingumą.

Svarbu įsisąmoninti, kad „korupcija – sudėtingas ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių aspektų turintis reiškinys, kurio negalima lengvai išnaikinti. Veiksmingos politinės reakcijos negalima prilyginti vien standartinių priemonių rinkiniui; universalaus sprendimo nėra“[1], todėl nėra ir vieno modelio, kuris tiktų įvairiapusiam verslui.

Šiame Antikorupcijos vadove taip pat nėra pateikto vieno konkretaus modelio, kurį tam tikras verslo subjektas galėtų pritaikyti sau.

Antikorupcijos vadovas verslui yra rekomendacinio pobūdžio, todėl sudarytas taip, kad skirtingo kūrybingumo ir gebėjimų verslo subjektai jį skirtingai pritaikytų ir jis tiktų konkrečiam verslo subjektui. Tikimės, kad tai leis pasiekti geriausių rezultatų.



[1] Europos Komisijos 2014 m. ataskaitos „Kova su korupcija ES“ 3 psl. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/docs/acr_2014_lt.pdf.

 

Antikorupcijos vadovas verslui sudarytas iš keturių pagrindinių dalių:

  • įžangos;
  • teorinės dalies (2–4 dalys), kurios tikslas – padėti suprasti, kas yra korupcija, kokia yra jos daroma žala ir kodėl verslui reikia antikorupcinės politikos;
  • praktinės dalies (5, 6 dalys), kurios tikslas – pateikti praktinius patarimus, kaip kurti antikorupcinę aplinką organizacijoje;
  • priedų, kuriuose pateikiami konkretūs gerosios praktikos pavyzdžiai.

 

Autorių manymu, tai yra unikali priemonė skaidrios ir atsakingos veiklos siekiantiems verslo subjektams, padėsianti verslo organizacijoms pritaikyti savo veikloje veiksmingas antikorupcines priemones, kurios pagelbės identifikuojant veikloje galinčias pasireikšti korupcijos rizikas bei jas suvaldyti, didins verslo antikorupcinį sąmoningumą, skatins etišką elgesį, atsparumą korupcijai bei ugdys atsakingumą ir atskaitingumą.

Svarbu įsisąmoninti, kad „korupcija – sudėtingas ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių aspektų turintis reiškinys, kurio negalima lengvai išnaikinti. Veiksmingos politinės reakcijos negalima prilyginti vien standartinių priemonių rinkiniui; universalaus sprendimo nėra“[15], todėl nėra ir vieno modelio, kuris tiktų įvairiapusiam verslui.

Šiame Antikorupcijos vadove taip pat nėra pateikto vieno konkretaus modelio, kurį tam tikras verslo subjektas galėtų pritaikyti sau.

Antikorupcijos vadovas verslui yra rekomendacinio pobūdžio, todėl sudarytas taip, kad skirtingo kūrybingumo ir gebėjimų verslo subjektai jį skirtingai pritaikytų ir jis tiktų konkrečiam verslo subjektui.

Tikime, kad tai leis pasiekti geriausių rezultatų.



[1] Verslo subjektais laikytini privatūs juridiniai asmenys, taip pat valstybės bei savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės.
[2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/13fd20601e6e11e586708c6593c243ce/gCsWGgZdEt 
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/1b1cff20316211e6a222b0cd86c2adfc?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ad083ff6-9125-45ca-a679-bf5836f3f5c1 
[4] Jungtinių Tautų Pramonės plėtros organizacijos ir Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro parengtos Korupcijos prevencijos priemonės mažų ir vidutinių įmonių plėtrai.

https://www.unodc.org/documents/corruption/Publications/2012/Corruption_prevention_to_foster_small_and_medium_size_enterprise_development_Vol_2.pdf 
[5] 2011 m. birželio 6 d. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl kovos su korupcija ES (COM(2011) 308 final).

http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2011237%202011%20INIT 
[6] 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis (iš viso apie 3,9 mlrd. Eur) įgyvendinta Ekonomikos augimo veiksmų programa tiesiogiai skirta konkurencingumo didinimui, sudarant palankią aplinką inovacijoms bei smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat ekonominės infrastruktūros efektyvinimui. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programoje taip pat numatytos lėšos smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimui, užimtumą skatinančiam ekonomikos augimui ir kt.
[7]Pavyzdžiui:http://web.worldbank.org/external/default/main?theSitePK=84266&contentMDK=64069844&menuPK=116730&pagePK=64148989&piPK=64148984 
[8]http://www.transparency.no/wp-content/uploads/sites/10/TI_beskyttdinvirksomhet_eng_web.pdf 

[9] http://www.oecd.org/corruption/anti-corruption-ethics-and-compliance-handbook-for-business.htm 
[10] https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 
[11]http://www.oecd-ilibrary.org/docserver/download/2615021e.pdf?expires=1464293837&id=id&accname=guest&checksum=DF1E08DF261420BEE60A60276798FD8C 

[12] http://www.oecd.org/daf/ca/soemarket.htm 

http://www.oecd-ilibrary.org/governance/oecd-guidelines-on-corporate-governance-of-state-owned-enterprises-2015_9789264244160-en 
[13]http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/finance-and-investment/risk-management-by-state-owned-enterprises-and-their-ownership_9789264262249-en#.WBGJruQcSUk#page1 
[14] http://www.u4.no/recommended-reading/the-global-programme-against-corruption-un-anti-corruption-toolkit-third-edition/downloadasset/803 
[15] Europos Komisijos 2014 m. ataskaitos „Kova su korupcija ES“ 3 psl., http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/docs/acr_2014_lt.pdf