2. VERSLUI KELIAMI LŪKESČIAI

Skaidrumas – būtina korupcijos prevencijos ir jos atskleidimo sąlyga.

 

Verslo suinteresuotosios šalys – valstybės institucijos, investuotojai, rinkos dalyviai, darbuotojai, visuomeninės organizacijos, vartotojai ir plačioji visuomenė. Jų lūkesčiai verslo atžvilgiu – skaidri, etiška ir nekorumpuota veikla, duodanti geriausią rezultatą: gerus ir kokybiškus verslo kuriamus produktus, paslaugas, tinkamai apmokamą darbą.

Šie lūkesčiai skatina verslą imtis atitinkamų veiksmų: deklaruoti savo nusiteikimą užkirsti kelią korupcijai, diegti antikorupcijos programas arba atskiras antikorupcines priemones ir būti skaidriems su korupcija susijusiais klausimais.

 

2.1.       Visuomenės lūkesčiai
 

Kiekvienas gyventojas turi teisę gyventi skaidrioje ir sąžiningai valdomoje visuomenėje, kuri remiasi teisinės valstybės principu, todėl tiek visuomenė, tiek įvairios visuomeninės organizacijos tikisi, kad visos verslo organizacijos, nepaisant šalies, kurioje vykdo savo veiklą, bus sąžiningos, veiklą vykdys etiškai, atsakingai ir skaidriai.

Didėjant visuomenės, valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų susirūpinimu korupcijos mastais ir jos sukeliamomis problemomis, aktyvių visuomenės dalyvių iniciatyva daugėja ir įvairių visuomeninių organizacijų bei asociacijų, kurios skatina verslą veikti skaidriai ir atsakingai.

 

Tokio pobūdžio organizacijos veikia ir Lietuvoje. Iš jų galima išskirti: „Transparency International Lietuvos skyrių“, Lietuvos atsakingo verslo asociaciją LAVA ir asociaciją Investors` Forum.

  • „Transparency International Lietuvos skyrius“ (TILS) – yra tarptautinės organizacijos „Transparency International“ padalinys[16], veikiantis Lietuvoje nuo 2000 m. birželio 6 d. Šios organizacijos steigėjas – Atviros Lietuvos fondas. TILS – nepolitinė organizacija, bendraujanti ir koordinuojanti savo veiklą tiek su viešojo sektoriaus, tiek nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje. Šios organizacijos tikslas skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas bei jų organizavimą Lietuvoje.
  • Lietuvos atsakingo verslo asociacija[17] LAVA jungia įmones ir organizacijas, siekiančias diegti atsakingos ir etiškos veiklos principus savo veikloje. Tai nepriklausoma nacionalinė atsakingo verslo gerosios praktikos dalijimosi platforma, skatinanti kurti vertę bendradarbiaujant organizacijoms, visuomenei, valstybei. LAVA susiformavo iš 2005 m. Lietuvoje pradėjusio veikti Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklo NAVĮT. LAVA yra Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“[18] (angl. Global Compact) atstovybė Lietuvoje ir tarptautinio atsakingo verslo įmonių tinklo „CSR Europe“[19] narė–šalies partnerė.
  • Investors` Forum[20] – tai savanoriška, visiškai nepriklausoma ir savivaldi verslo asociacija, jungianti stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką. Įkurta 1999 m. birželio mėnesį šiuo metu asociacija vienija per 50 narių. Misija: gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą Lietuvoje, bendradarbiaujant su valstybės institucijomis ir verslo bendruomene. Vizija: palankiausia investicijoms verslo aplinka Europos Sąjungoje, pritraukiant tarptautines užsienio investicijas Lietuvos gerovei.

 

Kartu su Jungtinių tautų vystymo programa Investuotojų forumas buvo viena pirmųjų organizacijų pradėjusi kelti verslo socialinės atsakomybės klausimus. Asociacija dalyvauja EBPO antikorupcijos Rytų Europos ir centrinės Azijos antikorupcijos tinkle, vysto skaidraus ir atsakingo verslo ženklinimo iniciatyvą „Baltoji banga“.

 

2.2.      Valstybės lūkesčiai
 

Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje[21] yra nustatyta, kad vienas iš vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra korupcija – kenkianti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituojanti įstatymo viršenybės principą, mažinanti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinanti šalies patrauklumą užsienio investuotojams.

Į korupcijos problemą atkreipia dėmesį ir Europos Komisija, savo 2014 m. ataskaitoje[22] nurodydama, kad – korupcija kelia grėsmę valstybei bei visuomenei, piliečių saugumui, žmogaus teisėms, skatina šešėlinę ekonomiką, mažina šalies patrauklumą užsienio investicijoms. Šis reiškinys daro žalą geram valdymui, ūkiškam viešųjų lėšų tvarkymui ir konkurencijai rinkose, kraštutiniais atvejais ji pakerta piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir procesais.

 

Korupcija, tai yra tos girnos ant valstybės kojų, kurios trukdo vystytis sparčiau ir padėti mūsų žmonėms gyventi geriau“, – Prezidentė Dalia Grybauskaitė (2016 m., sausis).

 

Pagrindinė Lietuvos nacionalinė institucija, 1997 m. įsteigta kovai su korupcijos reiškiniu, yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)[23]. Ši institucija yra nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, atsakinga Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui.

Pagrindiniai STT uždaviniai – atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones. Savo veiklą tarnyba orientuoja į korupcijos viešajame sektoriuje mažinimą bei visuomenės nepakantumo šiam reiškiniui skatinimą.

 

Nacionalinė kovos su korupcija programa. Siekiant užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, 2015 m. buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa[24]. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė patvirtino 2015–2019 metų tarpinstitucinį veiklos planą[25] (kaip minėta, šio plano 2.1.2 priemonėje yra numatyta parengti antikorupcinės aplinkos viešajame ir privačiame sektoriuose kūrimo ir įgyvendinimo vadovus).

Programos įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Vyriausybė, dalyvaujant STT. Programą pagal kompetenciją įgyvendina ministerijos, STT, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos visuomeninės grupės ir privataus sektoriaus subjektai gali savo veiksmais prisidėti prie Programos vykdymo, jos tikslų ir uždavinių pasiekimo.

 

Antikorupcijos politika ir EBPO. Efektyvi kovos su korupcija veikla yra ypač aktuali Lietuvai, siekiant tapti EBPO nare, kur šalis jau yra pakviesta pradėti derybas.

Lietuvai ši narystė svarbi tuo, kad pagerintų Lietuvos ūkio konkurencingumą tarptautiniame kontekste ir padidintų pasitikėjimą valstybe. EBPO narės palankiau vertinamos tarptautinių reitingų agentūrų bei finansų institucijų, tai gali padėti šaliai skolintis geresnėmis sąlygomis.

2015 m. liepos 8 d. EBPO Taryba priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą[26], kuriame aprašytos šalies stojimo į organizaciją sąlygos.

EBPO komitetai pagal šį planą atliks detalias peržiūras ir visi turės patvirtinti, kad šalis atitinka EBPO kriterijus, apimančius įvairias verslo šakas bei ekonomikos sektorius tarp jų – investicijos, kova su korupcija, bendrovių valdymas, finansinės rinkos, draudimas, konkurencija, mokesčiai, aplinka, chemikalai, viešasis valdymas, reguliavimo politika, statistika, ekonomika, švietimas, darbas ir socialiniai reikalai, sveikatos apsauga, prekyba, eksporto kreditai, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, skaitmeninė ekonomika, vartotojų politika.

Numatyti šeši Lietuvos vertinimo etapai, kurių vieną Lietuva sėkmingai įveikė 2015 metų gruodžio mėnesį, o 2016 m. birželio mėnesį vykusio antrojo vertinimo metu EBPO darbo grupė labai teigiamai įvertino bendrą Lietuvoje egzistuojančią korupcijos kontrolės institucinę ir teisinę sistemą, pasiūlė Lietuvai suteikti dalyvio statusą darbo grupėje[27] bei nurodė keletą likusių krypčių, kuriose Lietuva turėtų dėti didesnes pastangas: plėsti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymą, be išlygų užtikrinti pajamų, gautų iš sandorių, sudarytų papirkinėjant pareigūnus, konfiskavimą, o taip pat užtikrinti galimybę visais atvejais patraukti atsakomybėn asmenis, kurie papirkinėja per tarpininkus, veikiančius kitose valstybėse[28]. Atsižvelgiant į išvardytas EBPO rekomendacijas, 2016 m. lapkričio 10 d. buvo priimti atitinkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai[29].

 

2.3.      Darbuotojų lūkesčiai
 

Organizacijos tikisi, kad jų darbuotojai bus lojalūs ir motyvuoti. Mainais, darbuotojai tikisi, kad darbdavys demonstruos etiškas vertybes, socialinę atsakomybę, gins darbuotojo interesus ir rodys aiškią poziciją kovoje su korupcija, kitu nesąžiningu elgesiu.

Organizacija ir darbuotojai įprastai turi daug bendrų interesų, tačiau korupcinio incidento atveju interesai neretai išsiskiria.

Nors tiek viena, tiek kita pusė gali patirti labai neigiamų pasekmių (organizacijaišlaidas teisininkams bei išlaidas reputacijai atkurti, galimas dideles pinigines baudas, veiklos apribojimą ar netgi likvidavimą, potencialių investicijų ir turimų partnerių netektį; darbuotojaspiniginę baudą arba laisvės atėmimo bausmę, teistumą, sugriautą profesinę karjerą, sunkumus ieškant naujo darbo ir pan.), baudžiamojo persekiojimo metu organizacija bus suinteresuota suversti kuo daugiau kaltės darbuotojui, kuris dalyvavo korupcijos akte, o darbuotojas teigs, kad jis / ji veikė vadovybės pavedimu, kad vadovybė buvo informuota, taip pat, kad organizacijoje nebuvo pakankamos antikorupcinės politikos, draudžiančios atitinkamą veikimą, ar nebuvo organizuota tokio pobūdžio mokymų.

 

Pažymėtina, jog:

  • Darbo kodeksas reikalauja, kad, sudarydamas darbo sutartį, darbdavys pasirašytinai supažindintų priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą[30];
  • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas[31];
  • Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas juridinio asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės;
  • o EBPO konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius nuostatų įgyvendinimas numato juridinių asmenų atsakomybę nepriklausomai nuo fizinių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

 

Todėl labai svarbu, kad kiekvienos organizacijos teisės aktuose būtų nustatytos aiškios antikorupcinės nuostatos bei etiško elgesio reikalavimai, su kuriais visi darbuotojai būtų supažindinami pasirašytinai, bei periodiškai būtų organizuojami darbuotojų antikorupciniai mokymai.

Pastebima tendencija, kad darbuotojų atrankų kompanijos vis dažniau sulaukia darbdavių pageidavimų, samdyti personalą iš tokių organizacijų, kuriose vykdomos atitinkamo lygio antikorupcijos programos ir mokymai.

 

2.4.      Verslo partnerių lūkesčiai
 

Verslo organizacijos tikisi, kad jų verslo rinkos dalyviai (partneriai, tiekėjai, klientai ir t. t.) sąžiningai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir nebus korumpuoti, antraip organizacijos rizikuotų tapti bendrininkėmis korupcinėje veikloje ir galėtų būti kartu patrauktos baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat egzistuoja didelė reputacinė rizika, jei paaiškėtų, kad organizacija palaiko verslo ryšius su korumpuotomis bendrovėmis ar į korupciją įsivėlusiais pavieniais fiziniais asmenimis.

Tinkamai valdyti korupcijos riziką verslo santykiuose reiškia turėti ir nuosekliai įgyvendinti griežtą antikorupcijos politiką, todėl būsimam verslo partneriui visuomet verta iš karto aiškiai įvardyti, kokius reikalavimus ir lūkesčius organizacija kelia kovos su korupcija srityje.

Po truputį tampa norma šiuos reikalavimus ir lūkesčius apibrėžti sutartyse su verslo partneriais[32].

 

2.5.      Investuotojų lūkesčiai
 

Vis daugiau investuotojų imasi atsakingo investavimo praktikos, keldami aiškius organizacijos rizikos valdymo, verslo etikos ir socialinės atsakomybės lūkesčius. Esminė šių lūkesčių dalis – nulinė tolerancija korupcijai ir nuosekli antikorupcinė veikla.

 

Šie lūkesčiai reiškia:

  • Vadovybės prisiimtą atsakomybę. Verslo organizacija turi turėti nulinės tolerancijos korupcijai nuostatą ir viešai prieinamą vadovybės patvirtintą politiką, ką tai reiškia bendrovei, kuri apimtų pagrindines su verslo sritimi susijusias korupcijos rizikas. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų sukurta sistema spręsti galimus korupcijos incidentus.
  • Įgyvendinimą ir atitiktį. Nulinės tolerancijos korupcijai reikalavimas turi būti diegiamas taikant veiksmingas korupcijos prevencijos priemones, kurios turi būti integruotos į organizacijos verslo procesus. Antikorupcinės priemonės turi padėti užkirsti kelią korupcijai ir identifikuoti situacijas, susijusias su organizacijos rizikomis bei apimti incidentų valdymo gaires.
  • Atskaitomybę ir komunikaciją. Nulinės tolerancijos korupcijai reikalavimas turi būti aiškiai iškomunikuotas nuo aukščiausios valdžios, per vadovus, visai organizacijai. Aukščiausios valdymo grandies balsas yra kritiškai svarbus siekiant rezultatų kovoje su korupcija.

 

Kaip laikomasi antikorupcijos programos, turi būti pranešama iš padalinių aukštyn, iki valdybos ar kito aukščiausiojo valdymo organo. Skaidrumo principas turi būti praktikuojamas bendrovės viešose ataskaitose, pateikiant informaciją apie antikorupcijos programą, organizacijos nuosavybės interesus bei pagrindinius finansinius duomenis. Apie incidentus turi būti pranešama atitikties funkcijos vykdytojui, Audito komitetui, valdybai ir atitinkamoms institucijoms, pagal antikorupcijos programos nuostatas.

Rimtų korupcijos incidentų atveju, vadovybė pati turi informuoti pagrindines suinteresuotąsias šalis, tokias kaip: klientai, partneriai, savininkai.



[16] http://www.transparency.lt/apie-mus/ 
[17] http://asociacijalava.lt/ 
[18] https://www.unglobalcompact.org/ 
[19] http://www.csreurope.org/ 
[20] http://www.investorsforum.lt/lt/ 
[21] Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, 12.2. papunktis. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2627131DA3D2/TAIS_429234 
[22] Europos Komisijos „ES kovos su korupcija ataskaita“, 2014. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/docs/acr_2014_lt.pdf 
[23] Su STT veikla ir jos rezultatais galima susipažinti interneto svetainėje: http://www.stt.lt/lt/menu/stt-veikla/#turinys 
[24] Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/25c529d0cbcd11e4aaa0e90fce879681 
[25] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 648 dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/13fd20601e6e11e586708c6593c243ce/gCsWGgZdEt 
[26] Planą galima rasti EBPO interneto svetainėje:

http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=C%282015%2992/FINAL&docLanguage=En 
[27] Dalyvio statusas suteikia galimybę Lietuvos atstovams dalyvauti visuose EBPO darbo grupės susitikimuose (išskyrus konfidencialias sesijas), pasisakyti juose, siūlyti darbotvarkės punktus, dalyvauti darbo grupės diskusijose, aptariant konkrečias tarptautinio papirkinėjimo baudžiamąsias bylas.
[28] http://www.juozasbernatonis.lt/lietuva-kyla-laipteliu-auksciau-stojimo-i-ebpo-procese/ 
[29] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c371df70abe111e6b844f0f29024f5ac 
[30] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/encPGlOTEP 
[31] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-314/2005. 
[32] Žiūrėti Vadovo priedą Nr. 1. Sutarties įgyvendinimo skaidrumo deklaracijos.