4. KORUPCIJOS SAMPRATA

 

4.1.       Korupcijos apibrėžimas

 

Yra daug įvairių korupcijos apibrėžimų, tačiau taikliausiai ir aiškiausiai šį socialinį reiškinį apibūdina 2011 m. Europos Komisijos komunikatas dėl kovos su korupcija Europos Sąjungoje[44]:

Korupcijapiktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos.

 

Ši samprata apima korupciją ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

 

Kiek detalesnę korupcijos sąvoką siūlo Lietuvos Teisės instituto mokslininkai[45]:

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) arba privačiame sektoriuje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų, teisės aktuose ar įmonių vidaus taisyklėse nustatytų elgesio standartų, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims, ir taip pakenkiant valstybės ar atskirų fizinių arba juridinių asmenų interesams.

 

Būtini korupcijos elementai:

1) turimi asmens įgaliojimai

  • įgaliojimai nurodo, kaip asmuo privalo elgtis esant tam tikroms aplinkybėms. Paprastai jie būna įtvirtinti:
    • konkrečiame teisės akte (pavyzdžiui: valstybės tarnautojų veiklos etikos principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme ir kt.);
    • organizacijos patvirtintuose tvarkos aprašuose arba taisyklėse (pavyzdžiui: įmonių / įstaigų /organizacijų vidaus elgesio taisyklėse, etikos kodeksuose, darbo sutartyse, darbuotojų pareigybių aprašymuose ir pan.).

2) elgesys priešingas turimiems įgaliojimams

  • elgesys gali pasireikšti:
    • aktyviais veiksmais, kai elgiamasi priešingai negu reikalauja nustatytos taisyklės;
    • neveikimu, kai tyčia nesiimama reikiamų veiksmų.

3) nepagrįstos naudos sau ar kitiems siekimas

  • naudos gali būti siekiama:
    • sau pačiam;
    • draugui, bendradarbiui, šeimos nariui;
    • bet kuriam kitam asmeniui.
  • galimas naudos pobūdis:
    • materialinė nauda (pinigai, turtas, paslaugos);
    • nematerialinė nauda (išlaidų išvengimas, patirtis, žinomumas ir pan.).

4) žala

  • žala gali būti padaroma:
    • valstybei, visuomenei (viešajam interesui);
    • bet kokios teisinės formos įmonei, įstaigai, organizacijai;
    • fiziniam asmeniui ar jų grupei.
  • žalos pobūdis gali būti:
    • materialinis (turto netekimas, nuostoliai ir pan.);
    • nematerialinis (reputacijos praradimas, investicijų, pajamų netekimas ir pan.).

 

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą[46].

 
4.2.      Korupcijos formos privačiame sektoriuje
 

Korupcija tarp verslo ir viešojo sektoriaus subjektų

 

Visuomenės nuomone, korupcija labiausiai paplitusi santykiuose tarp viešojo ir privataus sektorių. Viešojo sektoriaus atstovai, kurių priedermė yra viešojo intereso tenkinimas ir gynimas, už nepagrįstą naudą (kyšius) iš privataus sektoriaus atstovų, atlieka pastariesiems naudingus veiksmus ar priima jiems naudingus sprendimus, dėl ko nukenčia viešasis interesas.

 

Viešasis sektorius – iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų išlaikomų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų, atliekančių viešąjį administravimą, visuma.

Viešasis administravimas[47] apima:

  • administracinių sprendimų priėmimą;
  • įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę;
  • įstatymų nustatytų administracinių paslaugų[48] teikimą;
  • viešųjų paslaugų[49] teikimo administravimą;
  • viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą[50].

 

Privatus sektorius – privačių juridinių asmenų (įskaitant valstybės ir savivaldybės įmones bei akcines bendrovės), kurių tikslas yra tenkinti privačius interesus (dažniausiai – uždirbti pinigų / gauti pelną) ir kurių veiklą dėl jos atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams didesne arba mažesne apimtimi prižiūri viešojo sektoriaus atstovai, visuma.

 

Korupcinio pobūdžio veikos, kurių dalyviais yra viešojo ir privataus sektorių subjektai, dažniausiai skirstomos į:

Sisteminė (didžioji) korupcija – atvejai, kai verslo subjektai kyšius moka aukštesnio lygio valstybės tarnautojams ar politikams, siekdami palankių sprendimų jų verslui priėmimo ar gauti valstybinių užsakymų. Tokio pobūdžio korupcija būdinga šiose srityse:

  • teisėkūroje (kai paperkami įstatymų leidybos teisę turintys politikai, siekiant tik siaurajai privataus verslo interesų grupei palankaus teisinio reguliavimo);
  • viešuosiuose pirkimuose (kai papirkti valstybės tarnautojai proteguoja konkrečius verslo subjektus, nustatydami konkurenciją ribojančius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams ar technines specifikacijas pirkimo objektams ir pan.);
  • statybų ir teritorijų planavimo sektoriuose (kai papirkti valstybės įgalioti asmenys, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, verslo subjektams neteisėtai išduoda statybų leidimus, keičia žemės paskirtį, tvirtina detaliuosius planus ir pan.);
  • aplinkos apsaugos sektoriuje (kai korumpuoti aplinkosaugos pareigūnai neteisėtai išduoda taršos leidimus, derina poveikio aplinkai vertinimus, aplaidžiai kontroliuoja atliekas tvarkančius verslo subjektus ir pan.);
  • teisingumo vykdymo sistemoje (kai paperkami teisėjai, siekiant naudingų sprendimų teisminio nagrinėjimo metu; šiai sričiai būdingas išskirtinis imunitetas ir didelė diskrecija priimant sprendimus).

 

Didžiajai / sisteminei korupcijai būdinga:

  • Tokio pobūdžio korupcija daro neigiamą tiek materialinį, tiek moralinį poveikį Lietuvos politinei ir ekonominei sistemai.
  • Šio lygio korupcija pasižymi didesnėmis kyšių sumomis, o tarp kyšių davėjų (paprastai verslo atstovų) ir gavėjų dažnai būna susiklostę ilgalaikiai, abiem pusėms naudingi korupciniai santykiai.
  • Sisteminė korupcija ne tik mažina Lietuvos gyventojų pasitikėjimą demokratiniu valstybės valdymu, skatina nepagarbą įstatymams ir griauna demokratinės teisinės valstybės sampratą, bet ir lemia didelius ekonominius nuostolius. Ekonominiai praradimai pasireiškia per negautas valstybės biudžeto pajamas, investicijų mažėjimą, menką ekonomikos augimą ar iškreipiamą rinkos konkurenciją.

 

Smulkioji (arba buitinė) korupcija – tai gyventojų mokamas neteisėtas atlygis žemesnio rango valstybės tarnautojams, siekiant išvengti nuobaudos ar norint gauti viešąsias paslaugas, išvengiant biurokratinių procedūrų ar galimo sprendimų priėmimo vilkinimo. Didžiausios prielaidos pasireikšti smulkiajai korupcijai yra miestų ir rajonų savivaldybėse, sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat įstaigose ir institucijose, kurios įgaliotos vykdyti administracinę priežiūrą ir taikyti administracines nuobaudas (Policijoje, Mokesčių inspekcijoje, Muitinėje ir pan.).

 

Smulkiajai korupcijai būdinga:

  • Tokio pobūdžio korupcija apima platesnį žmonių ratą ir turi ypač neigimą moralinį poveikį Lietuvos gyventojams.
  • Su tokio tipo korupcija verslas ir gyventojai susiduria kasdieninėje aplinkoje, todėl nors ir vienkartinė neigiama jų patirtis sukuria įspūdį apie masiškai paplitusį ir visus valdžios lygius apimantį kyšininkavimą.
  • Įsitikinimas, kad valdžia yra labai korumpuota, skatina nusivylimą šalies institucijomis, nepasitikėjimą politikais ir Vyriausybe, kartu sukuriamas įvaizdis, jog kyšio davimas yra geriausias ir greičiausias problemos sprendimo būdas. Dėl minėtų priežasčių dalis korupcinių nusikaltimų šiose įstaigose įvykdoma pačių gyventojų iniciatyva.

 

Korupcija tarp verslo subjektų

 

Viešoje erdvėje informacija apie korupcijos atvejus privačiame sektoriuje ar tarp atskirų privataus sektoriaus subjektų praktiškai neskelbiama. Tikėtina, kad taip yra dėl kelių priežasčių:

  • verslo subjektai kruopščiai slepia tokio pobūdžio informaciją, siekdami nepakenkti savo reputacijai;
  • ši problema nebuvo nuodugniau tiriama ir nebuvo žinomas jos mastas, todėl jai nebuvo skirtas deramas dėmesys;
  • visuomenė tokio pobūdžio veikas privačiame sektoriuje traktuoja ne kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimus, o kaip baudžiamosios atsakomybės neužtraukiantį nesąžiningą veikimą ir iš dalies jį toleruoja.

 

Lietuvos Teisės instituto mokslininkų 2014 m. atliktas tyrimas[51] atskleidė, kad korupcija privačiame sektoriuje nėra svetima ir Lietuvoje. Tyrimo metu nustatyti įvairūs galimi korupciniai mechanizmai šiose srityse, pavyzdžiui:

  • žiniasklaidoje (kyšį sumokančiam asmeniui nenaudingos informacijos sulaikymas (neskelbimas) arba „retušavimas“; visuomenės informavimo priemonių atstovų, konkurentų ar kitų užsakovų nemalonę užsitraukusių asmenų šmeižimas bei kitoks susidorojimas ar kenkimas jų interesams už atlygį ir pan.);
  • sporte (balsavimo sporto organizacijose ir federacijose pažeidimai, kyšininkavimas, dovanos ir kitos atsilyginimo formos už sporto rezultatų falsifikavimą; manipuliavimas varžybų eiga, rezultatais arba statistika ir pan.);
  • švietime (prekyba pažymiais, egzaminų užduotimis, diplomais, stojamaisiais egzaminais į aukštąsias mokyklas; reitingų aukštajai mokyklai „pirkimas“ ir pan.);
  • teisinių paslaugų teikimo srityje (atstovavimas dviem priešingoms šalims vienu metu; fiktyvių paslaugų teikimas, siekiant išplauti pinigus; nesąžiningas interesų atstovavimas ir pan.);
  • asmens sveikatos priežiūros paslaugų srityje (mokėjimai, siekiant gauti gydymą be eilės, sveikatos pažymų klastojimas; farmacinių bendrovių protegavimas išrašant brangesnius ar netinkamus vaistus pacientams ir pan.);
  • farmacijos srityje (fiktyvūs klinikiniai tyrimai; neteisėtas gydytojų ir vaistininkų rėmimas; rinkos pasidalijimas ir pan.);
  • įmonių veikloje (įmonės turto pasisavinimas / švaistymas; konfidencialios įmonės informacijos nutekinimas konkurentams; pasiūlymų derinimas; karteliniai susitarimai; tiekėjų mokančių kyšius pasirinkimas ir pan.).

 

Taigi privačiam sektoriui būdingos korupcinės veikos savo prigimtimi ir tikslais yra analogiškos veikoms, padaromoms viešajame sektoriuje, tik šiuo atveju žala čia paprastai yra padaroma ne valstybei, o vienai ar kelioms verslo organizacijoms.

Tikslinga pažymėti, kad bendrovių akcininkai neretai net nesusimąsto, kokia didelė žala yra padaroma jų valdomoms verslo organizacijoms dėl netinkamai parengtų organizacijos vidaus elgesio taisyklių ir darbuotojų pareigybių aprašymų, suteikiančių plačią diskreciją bendrovių vadovams ar eiliniams vadybininkams, taip pat dėl veiksmingos pastarųjų veiklos kontrolės nebuvimo, ko pasekmėje įgalioti bendrovės darbuotojai piktnaudžiaudami patikėta valdžia neretai organizacijos turtą naudoja asmeniniais tikslais, savo nuožiūra įmonei parenka ne tuos tiekėjus, kurie siūlo geriausiai kainos ir kokybės santykį atitinkančias prekes ir paslaugas, o tuos, kurie kaskart jiems už tai sumoka neteisėtą atlygį.

Dėl tokių nesąžiningų darbuotojų veiksmų verslo organizacija patiria trigubą žalą: 1) gauna prastesnės kokybės prekes / paslaugas, patiria nepagrįstų išlaidų, 2) reikiamas prekes / paslaugas įgyja brangiau, 3) praranda gerą vardą rinkoje, o apie tai tapus žinoma viešai, – ir visuomenėje.

 

4.3.      Korupcijos keliamos rizikos ir galimos pasekmės
 

Visuotinai sutariama, kad korupcija yra nepriimtina. Tiek verslo organizacijos, tiek valdžios institucijos kovą su korupcija įvardija kaip įmonių socialinės atsakomybės dalį, todėl vis daugiau bendrovių įtraukia antikorupciją į savo vertybes.

Organizacijos yra suinteresuotos kovoti su korupcija, nes priešingu atveju tai gali sukelti sunkių teisinių sankcijų ir kitų rimtų neigiamų pasekmių. Todėl vis dažniau verslo organizacijos išanalizuoja savo veiklą, siekdamos nustatyti esmines korupcijos rizikas ir įgyvendinti prevencines priemones.

 

Korupcijos galimos sukelti pasekmės:

  • Teisinio persekiojimo rizika. Korupcija yra didelė teisinė rizika tiek verslo organizacijoms, tiek ir jų darbuotojams – rizika prisiimti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už organizaciją, taip pat atsakomybė už verslo partnerius, tiekėjus. Patronuojančioms bendrovėms tenka atsakomybės rizika už dukterinių įmonių vykdomą veiklą, o organizacijoms, turinčioms verslą ne Lietuvoje – papildoma rizika būti patrauktoms baudžiamojon atsakomybėn pagal kitų šalių įstatymus.
  • Kaštų rizika. Organizacijos dalyvavimo korupcijoje kaina gali būti labai didelė, kalbant apie baudas, kompensacijas už padarytą žalą ir pan. Blogiausiais atvejais korupcija gali kelti grėsmę organizacijos egzistavimui. Korupcijos sugadinta reputacija gali lemti prarastas verslo galimybes. Viešuosiuose pirkimuose antikorupcijos sąlyga yra apibrėžta įstatymu. Ši praktika – blokuoti korumpuotus tiekėjus – vis dažnesnė ir privataus sektoriaus konkursuose.
  • Finansinė rizika. Reali grėsmė – negalėjimas augti finansiškai, pritraukti investuotojų. Į korupciją įtrauktoms organizacijoms sunku gauti paskolą iš nacionalinių ir tarptautinių finansų institucijų. Jei paaiškėtų, kad lėšų gavėjas įsipainiojęs į korupciją, gali nutrūkti esamos paskolų sutartys su kreditoriais ir finansų institucijomis. Atsakingi investuotojai atsisako investuoti į akcijas ir gali atsiimti jau padarytas investicijas, jei paaiškėtų, kad organizacija įsivėlė į korupcijos skandalą.
  • Reputacinė rizika. Sugadinta reputacija daro įtaką organizacijos vertei, akcijų kainai ir verslo ateities galimybėms. Organizacijos su neetiškos veiklos reputacija laikomos nepageidaujamais verslo partneriais, jos praranda klientus, sunkiau pritraukia gerus darbuotojus.

 

Augantys atskaitomybės lūkesčiai iš valdžios institucijų ir plačiosios visuomenės didina spaudimą bendrovėms veikti etiškai, didina reputacijos riziką bei sunkina galimas pasekmes.

Lietuvoje aukštų etikos standartų dažniausiai laikosi tarptautiniai žaidėjai – užsienio investuotojai arba įmonės, eksportuojančios į Vakarų Europos, JAV, Skandinavijos šalių rinkas, tačiau į jas po truputį orientuojasi ir likusios verslo organizacijos.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo tyrimo duomenimis[52] (2016 m. I ketv.) vienas iš svarbių faktorių, skatinančių verslą elgtis etiškai, yra įmonės prekės ženklo ir reputacijos svarba. Šį faktorių pažymėjo 83 % apklaustųjų investuotojų. Nemažiau svarbūs faktoriai yra visuomenės pripažinimas (57 %), vartotojų spaudimas (38 %) bei globalizacija (31 %). Įdomu, tai, kad vieną iš ryškesnių priežasčių verslo etikai verslas įvardija paprasčiausią įsitikinimą, kad tai yra tiesiog „teisinga“ (angl. the right thing to do).

 

Pažymėtina, kad neretai įmonės, kurios veikia etiškai ir skaidriai, gali nuspręsti neplėsti verslo arba pasitraukti iš šalių, kur korupcija yra gaji ir plačiai paplitusi. Problemos, deja, tai neišsprendžia, nes rinką užima žemesnių standartų organizacijos. Įmonės su aukštais standartais turėtų matyti save kaip etikos problemos sprendimo dalį – veikdamos kaip sektinas pavyzdys, naudodamos savo įtaką valdžios institucijoms, tiekėjams ir verslo partneriams, inicijuodamos bendradarbiavimą su kitais veikėjais, remdamos pilietinės visuomenės organizacijas. Padėdamos visuomenei veikti tinkamai, įmonės iš tikrųjų padėtų sau pačioms.

 

Korupcija daro didelę žalą tiek valstybei, tiek verslui, tiek kiekvienam visuomenės individui. Tarp rezonansinių korupcijos skandalų, dėl kurių smarkiai nukentėjo visi išvardyti subjektai, galima paminėti:

 

Mokyklos Sičuano provincijoje. 2008 m. per žemės drebėjimą Kinijos Sičuano provincijoje sugriuvo daugiau nei 7000 mokyklų klasių (daugiausiai kaimo vietovėse), žuvo beveik 5000 jose buvusiu mokinių, daugiau nei 15000 mokinių buvo sužaloti[53].

Būtent į mokyklas atkreiptas dėmesys dėl to, kad kai kuriose vietovėse jos buvo vieninteliai pastatai, kurie sugriuvo, be to, senos statybos mokyklos žemės drebėjimą atlaikė. Įtariama, kad dėl korumpuotų Kinijos Švietimo ministerijos tarnautojų ir statybų bendrovių susitarimų naujos mokyklos buvo pastatytos nesilaikant techninių statybos standartų, taupant arba naudojant nekokybiškas medžiagas.

 

„Volkswagen“ duomenis klastojanti įranga. Deja, bet dėl didelio godumo korupcijos skandalų kartais neišvengia ir didelės bei gerą reputaciją pasaulyje užsitarnavusios kompanijos – senbuvės. Tarp tokių galima būtų paminėti Vokietijos automobilių gamintoją „Volkswagen“. 2015 m. paaiškėjo, kad maždaug 11-oje milijonų šios bendrovės pagamintų automobilių buvo įdiegta taršos duomenis klastojanti įranga[54]. Pripažįstama, kad dėl paaiškėjusių sukčiavimo atvejų, pramonės gigantė patyrė labai didelių nuostolių.

 

Prekybos centras „Babilonas“ Panevėžyje. Galima paminėti panašų pavyzdį ir iš Lietuvos teismų praktikos, kur konkrečių nelaimių, laimei, pavyko išvengti. Bylos esmė: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas, žinodamas, kad prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos, praktinio įgyvendinimo metu (pvz., gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius buvo nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitiko statybos normų reikalavimų), davė neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus pavaldiems darbuotojams, piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti minėto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir tokiais savo veiksmais gaisro atveju sukeltų realią grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei[55].

 

4.4.      Korupcijos ir atsakomybės už ją teisinis reglamentavimas
 

Baudžiamosios teisės taikymas yra kraštutinė poveikio priemonė (ultima ratio) ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų ir taikoma tik už pavojingiausias veikas, prie kurių yra priskiriamos ir korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

Lietuva yra pagrindinių antikorupcinių tarptautinių konvencijų, kuriose yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas kriminalizuoti korupciją, dalyvė. Didžioji dalis šių konvencijų, be kita ko, įpareigoja jas pasirašiusias valstybes numatyti baudžiamąją atsakomybę ir už kyšininkavimą privačiame sektoriuje.

  1. ES Tarybos pamatinis sprendimas[56] 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje;
  2. Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją[57];
  3. Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos[58];
  4. Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos[59];
  5. Konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius[60].

 

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę, yra išvardintos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, o jų sudėtys nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Mažiau pavojingi korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai yra nustatyti kituose teisės aktuose ir paprastai užtraukia švelnesnes pasekmes (pavyzdžiui, drausminę ar administracinę atsakomybę).

Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tai – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

 

Vadovo priede Nr. 5 išsamiai aprašytos ir išnagrinėtos 5 pagrindinės korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos[61]: kyšininkavimas (225 straipsnis), prekyba poveikiu (226 straipsnis), papirkimas (227 straipsnis), piktnaudžiavimas (228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (229 straipsnis).

 

Už išvardytas nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, padarę nusikaltimus užsienyje, o už BK 225–227 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas (kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir papirkimą), kurias kriminalizuoti įpareigoja tarptautinės konvencijos ir Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys, atsako visi asmenys, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytas veikas baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus.

 

Pažymėtina, kad ilgą laiką korupcija buvo laikoma nacionaliniu nusikaltimu, t. y. tokiu, kuris neperžengia vienos valstybės sienos ribų. Tačiau ilgainiui, vykstant globalizacijos procesams, verslo organizacijos ėmė savo veiklą plėsti į kitas šalis, dažnai esančias kituose pasaulio žemynuose, įskaitant ir mažiau išsivysčiusias valstybes.

Įsivyravo ydinga praktika, kai verslas, siekdamas be konkurencijos įžengti į trečiųjų šalių rinkas bei jose įsitvirtinti, mokėdavo nepagrįstą atlygį šiose šalyse veikiantiems valdžios atstovams.

EBPO, suvokdama, kad tokio pobūdžio tarptautinė korupcija kelia svarbią moralinę ir politinę problemą, pakerta geros valstybės valdymo bei ekonominės plėtros principus ir iškraipo tarptautinės konkurencijos sąlygas, 1997 m. priėmė konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius[62].

Pagal šią konvenciją, bet kokio rango užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimas yra laikomas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal nacionalinę teisę. Už tokio pobūdžio veikas baudžiamoji atsakomybė yra taikoma ir Lietuvoje.

 

Plačiau apie nacionalinį kai kurių užsienio valstybių bei tarptautinį korupcijos teisinį reglamentavimą yra aprašyta bei konkretūs korupcijos pavyzdžiai pateikti Vadovo priede Nr. 5.



[44] http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/com/com_com(2011)0308_/com_com(2011)0308_lt.pdf 
[45]Korupcija privačiame sektoriuje: normatyvinė samprata ir paplitimas tam tikrose srityse, P. Ragauskas, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė, E. A. Vitkutė, Vilnius, Justitia, 2014.

http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcija_privaciame_sektoriuje._LTI.pdf 
[46] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9C9FA25983BC/StiOBRAAYr 
[47] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0BDFFD850A66/OCQvcNCBEt 
[48] Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą.
[49] Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.
[50] Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
[51] Korupcija privačiame sektoriuje: normatyvinė samprata ir paplitimas tam tikrose srityse, P. Ragauskas, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė, E. A. Vitkutė, Vilnius, Justitia, 2014.

 http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcija_privaciame_sektoriuje._LTI.pdf 
[52] Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti Interneto svetainėje:

http://www.investorsforum.lt/files/LIPI%20ICIL/LIPI_2016_Q1_-_LT_-_Final.pdf 
[53] https://en.wikipedia.org/wiki/Sichuan_schools_corruption_scandal 
[54] http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/industry/11886419/The-Volkswagen-scandal-reveals-the-corruption-of-the-Lefts-regulation-dreamworld.html 
[55] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-29 byla Nr. 2K-359/2010.
[56] http://www.stt.lt/files/129_doc_file_1_115815.pdf 
[57] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289015&p_query=&p_tr2=l?p_id=289015&p_query=&p_tr2=  
[58] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=161366&p_query=&p_tr2=
[59] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197963&p_query=&p_tr2=
[60] http://www.oecd.org/corruption/oecdantibriberyconvention.htm (anglų kalba) 

http://www.stt.lt/files/103_doc_file_1_094520.pdf (lietuvių kalba)
[61] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“.
[62] Konvencijos autentišką tekstą lietuvių kalba galima rasti interneto svetainėje: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/1b1cff20316211e6a222b0cd86c2adfc/cf641ec1316211e6a222b0cd86c2adfc/format/ISO_PDF/