5. ANTIKORUPCINĖS APLINKOS KŪRIMAS

 

Lietuvoje tiek viešasis, tiek privatus sektorius turėtų siekti „nulinės tolerancijos korupcijai“[63]. Įvertinus visas tam sukurtas priemones, manytina, kad to yra siekiama. Pavyzdžiui, viešasis sektorius turi Nacionalinę kovos su korupcija programą, yra sukurtos kitos korupcijos prevencijos priemonės[64], privačiame sektoriuje yra diegiamos įvairios priemonės dėl netolerancijos korupcijai, pavyzdžiui, Antikorupcinės politikos, Dovanų politikos, Interesų konflikto vengimo politikos, Etikos kodeksai, kurie yra sudėtine verslo organizacijų vidaus tvarkos taisyklių dalimi.

Siekiant kuo didesnio skaidrumo bei „nulinės tolerancijos korupcijai“ privačiame sektoriuje, gali būti kuriamos atskirų privataus sektoriaus sričių ar pavienių įmonių antikorupcinės politikos, pavyzdžiui, pramonės organizacijų antikorupcijos vadovas, banko ir kredito organizacijų antikorupcijos vadovas, smulkaus verslo įmonių antikorupcijos vadovas ir pan.

Pažymėtina, kad vieno universalaus modelio, kaip sukurti antikorupcinę (korupcijai nepalankią) aplinką verslo organizacijoje, nėra. Skirtingos savo dydžiu ir veiklos pobūdžiu organizacijos gali susidurti su skirtingomis korupcijos rizikomis, todėl šiame Vadove aptariamos atskiros korupcijos prevencijos priemonės joms gali būti nevienodai veiksmingos ir / ar aktualios.

Kiekviena verslo organizacija, priklausomai nuo savo užsibrėžtų tikslų, korupcijos jai keliamų rizikų, antikorupcinio sąmoningumo ir finansinių pajėgumų turėtų savarankiškai pasirinkti, kokį antikorupcinės aplinkos kūrimo modelį pasirinkti, kurias antikorupcines priemones pasirinkti ir kokia apimtimi jas pritaikyti savo veikloje.

 

Žemiau pateikiami du alternatyvūs antikorupcinės aplinkos kūrimo modeliai ir Ernst & Young metodika – kaip pavyzdys, o paskesniame skyriuje aprašomos versle taikytinos atskiros korupcijos prevencijos priemonės.

 

I alternatyva – antikorupcinės aplinkos kūrimas, įgyvendinant organizacijoje tipines korupcijos prevencijos priemones

  1. Antikorupcinės veiklos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo organizacijos vadovybės valios ir ryžto įgyvendinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Būtent vadovybė turi būti antikorupcinės idėjos organizacijoje iniciatorė ir pagrindinė skleidėja. Iš jos turi būti ištransliuota pagrindinė žinia, kad korupcija organizacijos veikloje netoleruojama. Todėl pirmiausiai būtina sutarti dėl verslo subjekto vadovybės vaidmens antikorupcinėje politikoje, skaidrumo taisyklių verslo organizacijos vadovams, akcininkams, valdybų ir tarybų nariams; sutarti dėl vadovų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, interesų konfliktų valdymo. Reikia ugdyti vadovų supratimą apie korupcijos ir sukčiavimo žalą, kad jie palaikytų antikorupcines iniciatyvas.
  2. Vėliau turėtų būti atlikta situacijos analizė ir nustatyta, kokia yra korupcijos pasireiškimo rizika organizacijoje, nustatytas darbuotojų tolerancijos korupcijai lygis, korupcijos rizikos veiksniai reikšmingiausiose organizacijos veiklos srityse, kuriuos pašalinus, mažėtų korupcijos ir nesąžiningo elgesio rizika.
  3. Surinktos informacijos pagrindu turėtų būti sprendžiama dėl organizacijos antikorupcinės politikos turinio ir apimties, sukuriami darbuotojų Etikos ir Elgesio kodeksai, kurių pagrindinis tikslas – skaidrumas,[65] sąžiningumas ir pavyzdingumas veikloje.
  4. Kad organizacijos antikorupcinė politika būtų įgyvendinama, o Etikos ir Elgesio kodeksų nuostatos nebūtų deklaratyvios ir būtų užtikrintas jų laikymasis, nuobaudų už jų nesilaikymą visiems vienodomis sąlygomis taikymas, turėtų būti paskirtas asmuo, atsakingas už korupcijos prevenciją.
  5. Vėliau sukuriamas pranešėjų apsaugos mechanizmas bei nustatoma informavimo apie korupcijos pasireiškimo atvejus tvarka.
  6. Nustatomos organizacijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taisyklės.
  7. Aptariamos bei reglamentuojamos dovanų ir reprezentavimo politikos, interesų konflikto derinimo bei vengimo politikos, nustatomos labdaros ir paramos teikimo taisyklės.
  8. Jei organizacija dalyvauja lobistinėje veikloje, sutariama dėl tokio dalyvavimo principų.
  9. Nustatomi įmonės atskaitingumo visuomenei, klientams ir partneriams, kt. suinteresuotiesiems principai ir tvarka.
  10. Atliekamas priimamų į darbą, taip pat dirbančių darbuotojų sąžiningumo ir lojalumo vertinimas, nustatomas darbuotojų tolerancijos korupcijai lygis. Periodiškai vykdomas darbuotojų antikorupcinis švietimas ir antikorupcinio sąmoningumo ugdymas.
  11. Nuolatos atliekama organizacijos aplinkos analizė ir nustatomi galintys pasireikšti korupcijos rizikos veiksniai, sutariama dėl konkrečių korupcijos prevencijos priemonių nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti.
  12. Nustatomi skaidrumo reikalavimai verslo partneriams bei procedūros dėl jų tikrinimo.
  13. Susitariama dėl bendro organizacijos antikorupcinio sąmoningumo matavimo, antikorupcinio švietimo principų ir tvarkos.
  14. Esant būtinumui, sukuriama kovos su korupcija programa bei jos įgyvendinimo priemonių planas.
     

II alternatyva – planinis antikorupcinės aplinkos kūrimas, atsižvelgiant į konkrečios organizacijos poreikius

Kaip minėta, nėra vieno tinkamo modelio, kuris garantuotų sėkmę kuriant ir įdiegiant antikorupcinę aplinką verslo organizacijoje. Korupcijos prevencijos ekspertai[66] antikorupcinės aplinkos kūrimą ir diegimą organizacijoje siūlo vykdyti keliais etapais:

 

  • Pirmas etapas – esamos verslo organizacijos padėties įsivertinimas / analizė

Pirmiausiai reikia įvertinti, kas organizacijoje jau yra nuveikta antikorupcijos, skaidrumo ir kitose srityse, susijusiose su korupcijai nepalankios aplinkos formavimu bei nustatyti pagrindines korupcines rizikas, jų laipsnį, galimus padarinius ir pan. (remiantis asmeninėmis vertintojo / eksperto žiniomis ir patirtimi, atliekama „neformali analizė“: tai pragmatiška, visų veiklos procesų korupcinės rizikos analizė). Tam gali būti kviečiami ir konsultantai iš šalies.

 

  • Antras etapas – antikorupcinės aplinkos kūrimo modelio (jo imties) parinkimas

Šiame etape reikia įsivertinti organizacijos dydį, jos veiklos apimtis, atlikti kaštų ir naudos analizę bei priimti „politinį“ sprendimą, kokios antikorupcinės priemonės ir kokia apimtimi bus įgyvendintos organizacijoje, per kiek laiko, kokiomis pajėgomis (savarankiškai ar samdant paslaugą iš šalies) ir pan. Šį etapą turėtų įtvirtinti „politinė deklaracija“, tai yra, įmonės aukščiausio valdymo organo priimtas vidaus dokumentas, įtvirtinantis „politinę valią“, apibrėžiantis vertybinius principus, įtvirtinantis pasirinktą tame etape antikorupcinės aplinkos formavimo modelį, paskiriantis atsakingus asmenis už antikorupcinės aplinkos sukūrimą ir pan.

 

  • Trečias etapas – antikorupcinės aplinkos modelio kūrimas ir diegimas

Antikorupcinė aplinka organizacijoje, priklausomai nuo organizacijos dydžio, korupcinės rizikos laipsnio jos veikloje galėtų būti dviejų modelių (lygių):

  1. Bazinis antikorupcinės aplinkos modelis – tai antikorupcinės aplinkos formavimas, pagrįstas organizacijos kolektyvo narių elgesio korekcijos metodais.
  2. Išplėstinis antikorupcinės aplinkos modelis – tai antikorupcinės aplinkos formavimas, pagrįstas elgesio korekcijos ir organizaciniais–techniniais metodais, nukreiptais į esminių korupcijos priežasčių ir sąlygų, įmonės kolektyve ir veiklos procesuose, šalinimą.

 

a) Bazinis antikorupcinės aplinkos modelis suteikia galimybę paveikti esminę korupcijos priežastį – siekį nesąžiningai ir neteisėtai praturtėti valstybės, konkurentų ar darbdavio sąskaita. Jo pagrindinis tikslas yra kurti ir palaikyti organizacijoje mikroklimatą, kuris skatintų darbuotojus įgyvendinant pavestas pareigas / funkcijas veikti sąžiningai, atsakingai, skaidriai, būti lojaliais, laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir pan.

 

Šį modelį būtų galima kurti šiomis priemonėmis:

  • nustatant ir įtvirtinant organizacijos vertybes ir visų be išimties kolektyvo narių elgesio taisykles / standartus, grįstus vertybiniais principais (korupcijos netoleravimo, sąžiningumo, atsakingumo, lojalumo ir t.t.);
  • reglamentuojant klausimus, susijusius su darbinių ir privačių interesų derinimu įgyvendinant pavestas pareigas;
  • numatant sankcijas, kaip poveikio priemones už nustatytų reikalavimų nesilaikymą (siekiant sukurti sąlygas, darančias korupcinį ir kitą netoleruotiną elgesį nenaudingu);
  • nuolatos ir kryptingai įgyvendinant darbuotojų mokymus šioje srityje;
  • aprašant procedūras ir paskiriant atsakingus asmenis, užtikrinančius veiksmingą ir nuolatinį nustatytų elgesio taisyklių, darbinių ir privačių interesų derinimo reikalavimų įgyvendinimą.

 

Esant poreikiui, papildomomis priemonėmis galėtų būti:

  • Darbuotojų atrankos etape:
    • atitinkamas pretendentų anketinių duomenų, biografijos ir atsiliepimų iš ankstesnių darboviečių vertinimas;
    • asmeninių kandidato savybių testavimai.
  • Darbo metu:
    • periodinis darbuotojų sąžiningumo (nustatytų elgesio taisyklių laikymosi, lojalumo) tikrinimas;
    • darbuotojų tarpusavio kontrolės sistemos sukūrimas (numatyti pareigą pranešti apie „nesąžiningą“ / elgesio standartus neatitinkantį elgesį ir skatinti tokį elgesį), „keturių akių“ principo[67] užtikrinimas;
    • darbo procesų skaidrumo vertinimas.
       

b) Išplėstinis antikorupcinės aplinkos modelis, tai yra antikorupcinės aplinkos formavimas, pagrįstas elgesio korekcijos ir organizaciniais–techniniais metodais, nukreiptais į pagrindinių korupcijos problemų, priežasčių ir sąlygų, organizacijoje šalinimą. Jo paskirtis – kurti ir palaikyti organizacijoje mikroklimatą, kuris skatintų darbuotojus įgyvendinant pavestas pareigas / funkcijas veikti sąžiningai, atsakingai, skaidriai, būti lojaliais, laikytis nustatytų elgesio taisyklių, be to, techninių ir organizacinių priemonių pagalba atimti ar ženkliai apriboti galimybę elgtis ne pagal nustatytus elgesio standartus bei didinti tikimybę būti išaiškintam juos pažeidus.

 

Šį modelį būtų galima kurti šiomis priemonėmis:

  1. nustatant ir įtvirtinant organizacijoje vertybes ir visų be išimties kolektyvo narių elgesio taisykles / standartus, pagrįstus vertybiniais principais (korupcijos netoleravimo, sąžiningumo, atsakingumo, lojalumo ir t. t.);
  2. reglamentuojant klausimus, susijusius su darbo ir privačių interesų derinimu, įgyvendinant pavestas pareigas;
  3. numatant sankcijas, kaip poveikio priemones už nustatytų reikalavimų nesilaikymą (siekiant sukurti sąlygas, darančias korupcinį ir kitą netoleruotiną elgesį nenaudingu);
  4. nuolatos ir kryptingai įgyvendinant darbuotojų mokymus šioje srityje;
  5. sukuriant organizacijoje korupcijos rizikos valdymo sistemą (procesą), kuris apimtų:
  • korupcijos požiūriu rizikingų procesų, o juose priežasčių ir sąlygų, sukuriančių prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei egzistuoti, nustatymą;
  • korupcijos rizikos ir galimų pasekmių įvertinimą (įskaitant galimos žalos, prisiimant riziką, kaštų įvertinimą) ir sprendimo ignoruoti / prisiimti riziką ar ją valdyti, tai yra įgyvendinti veiksmus nedelsiant ar parengiant priemonių planą priėmimą;
  • numatytų veiksmų įgyvendinimą (tai yra priežasčių ir sąlygų, kurias sąlygoja netinkamas reglamentavimas, valdymas, kontrolės ir atskaitomybės nebuvimas ar nepakankamumas pašalinimą, taip pat techninių priemonių, atimančių ar apribojančių galimybę elgtis ne pagal nustatytus elgesio standartus bei padidinančių riziką būti išaiškintam įdiegimą);
  • korupcijos prevencijos programų ir jų priemonių planų parengimą, įgyvendinimą bei veiksmingumo stebėseną;
    6. Sukuriant veiksmingą struktūrą / sistemą, užtikrinančią nuolatinį atitikties nustatytiems elgesio standartams, įstatymų reikalavimams, vertinimą (pavyzdžiui, įdiegiant organizacijoje atitikties politiką (Compliance policy).

 

Galimos papildomos priemonės įgyvendinant išplėstinį antikorupcinės aplinkos modelį:

  • Darbuotojų atrankos etape:
    • atitinkamas pretendentų anketinių duomenų, biografijos ir atsiliepimų iš ankstesnių darboviečių vertinimas;
    • asmeninių kandidato savybių testavimai.
  • Darbo metu:
    • periodinis darbuotojų sąžiningumo (nustatytų elgesio taisyklių laikymosi, lojalumo) tikrinimas;
    • darbuotojų tarpusavio kontrolės sistemos sukūrimas (numatyti pareigą pranešti apie „nesąžiningą“ / elgesio standartus neatitinkantį elgesį ir skatinti tokį elgesį);
    • prisijungiant prie socialiai atsakingo verslo įmonių grupių tinklų: UN Global Compact, LAVA, „Baltoji banga“ ir pan.
       

Ernst & Young (toliau – EY) antikorupcinės aplinkos kūrimo metodika, kurioje yra išvardinti tarptautinę gerąją praktiką atspindintys esminiai atitikties (taip pat ir korupcijos prevencijos) programos elementai.

 

Siekiant užtikrinti efektyvų atitikties programos veikimą, kiekvienas iš pateiktame modelyje įvardintų atitikties bei korupcijos prevencijos elementų turėtų būti pritaikytas konkrečiai organizacijai bei jos aplinkai, tačiau kiekvienu atveju ji turėtų apimti:

  • prevencinius veiksmus ir priemones (pvz., su korupcijos prevencija susijusios tvarkos ir procedūros, mokymai, motyvacinė sistema);
  • stebėsenos veiksmus ir priemones (pvz., rizikos ir veiklos analizės, pasitikėjimo linijos ar kitų įrankių diegimas, apklausos ir interviu);
  • valdymo veiksmus ir priemones (sankcijos, incidentų ar sukčiavimo atvejų valdymo procedūros, pasekmių valdymo procedūros).
     

Siekiant užtikrinti efektyvų atitikties sistemos veikimą yra būtinas aiškus ir nuoseklus organizacijos vertybių ir pozicijos komunikavimas, o taip pat – periodiniai priežiūros ir / ar atitikties auditai, kuriais būtų vertinamas atitinkamos politikos įgyvendinimo laipsnis.

    

EY atitikties bei korupcijos prevencijos modelio diegimo principai pristatomi schemoje žemiau, išvardinant siūlomą atitikties / korupcijos prevencijos sistemos elementų diegimo eigą:

  • vertybių ir skaidrumo principų organizacijoje nustatymas;
  • skaidrumo politikos ir etikos kodekse įvardintų principų komunikavimas;
  • įrankių ir priemonių, įtvirtinančių skaidrumo politikos įgyvendinimą diegimas;
  • priemonių, kuriomis užtikrinamas skaidrumo politikos veikimas, valdymas ir priežiūra.

 

Kaip dar vienas iš alternatyvių įrankių kovai su korupcija bei antikorupcinės aplinkos organizacijoje formavimui paminėtinas naujasis ISO standartas 37001[68].


 

[63] Sąvoka „nulinė tolerancija“ buvo sukurta JAV apie 1980-uosius metus, kai mokyklose pradėjo vis labiau plisti narkotikai. Tuo metu JAV ėmėsi tvarkos darymo. Taip mokyklose atsirado pavadinimas – nulinės tolerancijos mokyklos disciplina. Toks pavadinimas siuntė žinutę mokyklos bendruomenei, kad tam tikriems pažeidimams nebus jokios tolerancijos. Ar smulkus, ar stambus nusižengimas – bausmė neišvengiama, jokių atleidimų. Pirmiausia buvo kalbama apie narkotikų vartojimą. http://www.eosgrupes.lt/lt/psichologija-ir-pedagogika/1/nuline-tolerancija  

Nulinės tolerancijos strategija yra paremta išdaužtų langų teorija, kurią 1983 metais sukūrė G. Kelling ir J. Wilson. Pagal išdaužtų langų teoriją, egzistuoja ryšys tarp netvarkos ir nusikaltimų. Ignoruojant smulkius nusižengimus, nusistovi įstatymų nebuvimo nuojauta ir ima klestėti sunkesni nusikaltimai, nes juos atliekantys asmenys nemano būsią suimti. Išdaužtų langų teorijos („Broken-windowstheory) autoriai pastebėjo: jeigu pastate yra išdaužtų langų ir jų niekas greitai nepakeičia, ilgainiui prie lango prisidės kiti netvarkos ženklai – piešiniai ant sienų, šiukšlės, vandalizmo žymės, į apleistą pastatą gali atsikraustyti narkotikų prekeiviai ar benamiai. Taigi net menkiausi nusižengimai turi būti traktuojami taip pat rimtai kaip ir sunkūs nusikaltimai, tokiu būdu siekiant užtikrinti bausmė neišvengiamumo principo įgyvendinimą)// Gintauto Sakalausko paskaita //

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=2&cad=rja&ved=0CC4QFjAB&url=http%3A%2F%2Fweb.vu.lt%2Ftf%2Fg.sakalauskas%2Ffiles%2F2012%2F09%2FKriminologijos-paskaitos-2012-IV-dalis.ppt&ei=lr_wUuq8M6WBywPmsIGoAQ&usg=AFQjCNFJ6Qz22BLthqc98VO1FWvDcBzkEg  
[64] Viešajame sektoriuje įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės yra nustatytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4DBDE27621A2/TAIS_436086  
[65] Skaidrumas. Vykdant veiklą netoleruoti nesąžiningų konkuravimo būdų bei neteisėtų veiksmų vykdymo, tokių kaip:

  • klaidinančios informacijos apie konkurentus ar jų vykdomą veiklą skleidimas;
  • konkurencijos įstatymo nesilaikymas;
  • kyšininkavimas, siekiant palankių verslui sąlygų / sprendimų ar konkurentų žlugdymo;
  • konkurentų veiklos viešas kritikavimas;
  • finansinių dokumentų klastojimas;
  • mokesčių slėpimas.

[66] Alternatyvų veikimo modelį aprašė NVO Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas Vytas Rimkus, kurį AAV rengėjai patikslino ir papildė.
[67] „Keturių akių“ principas reiškia, kad darbo procese tam tikrus vieno organizacijos darbuotojo veiksmus nuolat tikrina kitas asmuo.

[68] Plačiau žr. prieiga per internetą: http://www.lsd.lt/index.php?1922119988, http://www.iso.org/iso/home/store/catalogue_tc/catalogue_detail.htm?csnumber=65034, http://www.iso.org/iso/iso37001