6.10. Labdaros ir paramos teikimo politika

 

Kartais kyšį bandoma užmaskuoti paramos ar labdaros davimu, todėl tikslinga aptarti ir labdaros bei paramos teikimo skaidrumo aspektus.

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.476 straipsnis nustato pagrindinius aukos (tai yra paramos arba labdaros) požymius:

  • auka laikomas neatlygintinis turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui;
  • aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas;
  • auka turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota.

 

Teisės aktai nustato dvi juridinių asmenų galimas aukojimo rūšis: labdaros ir paramos teikimą.

 

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) nuostatas:

  • Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas (išskyrus tam tikrus paramos gavėjo leidžiamus įsipareigojimus paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) paramos dalykų teikimas paramos gavėjams[89] šio įstatymo nustatytais tikslais.
  • Labdara yra labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas LPĮ 6 straipsnyje nurodytiems labdaros gavėjams LPĮ nustatytais tikslais ir būdais.

 

Labdaros ir paramos dalyku gali būti:

  1. piniginės lėšos;
  2. bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;
  3. suteiktos paslaugos.

 

Labdaros ir paramos dalyku negali būti: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos Banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai.

 

Labdaros tikslas:

  • labdaros gavėjų minimalių socialiai priimtinų poreikių tenkinimas;
  • sveikatos priežiūros užtikrinimas;
  • pagalba likviduojant karo ir gaivalines nelaimes, gaisrus, ekologines katastrofas, užkrečiamųjų ligų protrūkius ir epidemijų padarinius.

 

Pagal LPĮ 6 straipsnį labdaros gavėjais gali būti:

  1. neįgalieji;
  2. ligoniai;
  3. vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai;
  4. nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas;
  5. bedarbiai;
  6. asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas;
  7. šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės;
  8. asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.

 

Paramos tikslas – teikti paramą paramos gavėjams jų įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose visuomenei naudingiems tikslams. Visuomenei naudingais tikslais laikoma veikla šiose srityse:

  • tarptautinio bendradarbiavimo;
  • žmogaus teisių apsaugos;
  • mažumų integracijos;
  • kultūros;
  • religinių ir etinių vertybių puoselėjimo;
  • švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo;
  • neformalaus ir pilietinio ugdymo;
  • sporto;
  • socialinės apsaugos ir darbo;
  • sveikatos priežiūros;
  • nacionalinio saugumo ir gynybos;
  • teisėtvarkos;
  • nusikalstamumo prevencijos;
  • gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros;
  • autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos;
  • aplinkos apsaugos;
  • ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.

 

Pagal LPĮ, 7 straipsnį paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:

  1. labdaros ir paramos fondai;
  2. biudžetinės įstaigos;
  3. asociacijos;
  4. visuomeninės organizacijos;
  5. viešosios įstaigos;
  6. religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;
  7. tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);
  8. kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

 

Paramos gavėjais taip pat gali būti užsienyje esančios lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos[90] bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams[91].

 

Paramą gali teikti:

  • Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstybės ir savivaldybės įmones, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, biudžetines įstaigas, valstybės bei savivaldybių institucijas ir Lietuvos Banką. Įmonių, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, parama pagal šį įstatymą yra pripažįstama, jeigu tokios įmonės neturi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat, jeigu neturi įsiskolinimų su praleistais mokėjimo terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei laiku neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis ir kitus su Finansų ministerija pasirašytus įsipareigojamuosius skolos dokumentus arba pagal su valstybės garantija sudarytas sutartis;
  • užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, ar paramos teikimo / gavimo faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus (sutartis nebūtina, jeigu parama teikiama ne Notariato įstatymo nustatyta tvarka ir nenustatomos papildomos paramos davėjo sąlygos).

 

Siekdamos išvengti galimos korupcijos rizikos, verslo organizacijos turėtų parengti savo labdaros ir paramos teikimo politikas, kuriose be aukščiau aptartų nuostatų taip pat rekomenduojama numatyti šias procedūras:

  • prieš teikdama labdarą ar paramą – organizacija turėtų įsitikinti, kad labdaros ar paramos gavėjai nėra kaip nors susiję su politikais, valdžios atstovais ir kitais subjektais, turinčiais įgaliojimus priimti sprendimus dėl aukotojo interesų;
  • suteikus labdarą ar paramą – pasidomėti labdaros ar paramos panaudojimo skaidrumu ir pagrįstumu;
  • apie suteiktą labdarą viešai paskelbti bent jau savo interneto svetainėje.

 

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus juridiniai asmenys negali finansuoti ar remti politinių partijų ir jų politinių kampanijų.


 
[89] Siekdamas gauti paramos gavėjo statusą, asmuo turi išpildyti LPĮ 15 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
[90] Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjai pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265 https://e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=d8d141d02cdb11e4a83cb4f588d2ac1a&lang=lt 
[91] Tai reglamentuoja: Dokumentų, įrodančių, kad paramos teikėjo parama teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos dokumentuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. VA-28 https://www.e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=704b35f0e50211e4a4809231b4b55019&lang=lt