6.11. Lobistinės veiklos politika

 

Lobizmo samprata Lietuvoje – kontraversiška ir daugiaprasmė. Vieniems tai – tam tikrų slaptų susitarimų sinonimas, kitiems – dalyvavimo valstybės valdyme būdas. Deja, šiandieninėje Lietuvos visuomenėje išlieka gajus sovietmečiu suformuotas neigiamas požiūris į lobizmą ir lobistus.

Pačia bendriausia prasme lobistinė veikla – tai kontaktai su teisės aktų leidybą vykdančiais asmenimis, siekiant paveikti teisės aktų leidybą. Su kuo lobistai „kontaktuoja“ ir kokie būtent kontaktai yra laikomi lobistine veikla apibrėžiama nacionalinėje teisėje, tačiau pažymėtina, kad kalbama tik apie teisėtą ir leidžiamą poveikį teisės aktų leidybą vykdantiems asmenims.

Legalūs lobistai ir jų vykdoma teisėta veikla yra demokratinės visuomenės elementas. Valstybės tarnautojams ir politikams nėra draudžiama turėti su lobistais ryšių, jei tai pasitarnauja teisingam tikslui ir yra atliekama tinkamai. Patys lobistai turėtų drąsiai kalbėti apie jų daromą įtaką ir kontaktus. Visų valstybės pareigūnų, tarnautojų ir politikų tikslas turi būti užtikrinti, kad jų veikla ir santykiai su lobistais būtų tinkami, skaidrūs ir nebūtų klaidingai interpretuojami.

Lietuvoje lobistinę veiklą reglamentuoja nuo 2001 m. sausio 1 d. galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas[92], kurio nuostatų vykdymo priežiūrą pavesta kontroliuoti bei prižiūrėti VTEK. Lobistams taip pat galioja ir taikomos VTEK 2005 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtintos Lobistų etikos kodekso[93] nuostatos.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymu:

  • Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.
  • Lobistas – fizinis ar juridinis asmuo, Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą.

 

Taigi, sąvoka lobistinė veikla iš esmės reiškia bet kokius asmens veiksmus (išskyrus Lobistinės veiklos įstatyme numatytas išimtis), kuriais siekiama daryti įtaka teisės aktų leidybai.

Lobistais Lietuvoje gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys (įmonės) ir jų skaičius nėra ribojamas. Tam, kad asmuo galėtų verstis lobistine veikla, jis privalo būti įrašytas į lobistų sąrašą. 2016 m. į tokį sąrašą įtraukti 36 lobistai. Sprendimą dėl asmens įtraukimo į šį sąrašą (ir išbraukimo iš jo) priima VTEK, išnagrinėjusi prašymą ir užpildytą nustatytos formos anketą. Šiuos dokumentus galima rasti VTEK interneto svetainėje www.vtek.lt.  

Jei asmuo vykdo veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaka teisės aktų leidybai, nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu arba nesiregistruojant Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, tokia veikla laikoma neteisėta lobistine veikla, kuri užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225 straipsnį[94].

 

Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnis lobistine veikla nelaiko:

  • pelno nesiekiančių organizacijų (pavyzdžiui, asociacijų, viešųjų įstaigų) veiklos, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką teisės aktų leidybai;
  • asmenų veiklos, kai jie įstaigų kvietimu kaip specialistai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus;
  • valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmų, atliekamų pagal jiems pavestas funkcijas;
  • mokslininkų (pedagogų) veiklos;
  • fizinio asmens pareikštos nuomonės dėl teisės aktų;
  • visuomenės informavimo priemonių darbo, susijusio su informacija apie teisės aktus.

 

Informacija apie lobistinę veiklą yra vieša. Lobistas privalo pateikti VTEK praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Lobistinės veiklos ataskaitos formą nustato VTEK ir savo interneto svetainėje www.vtek.lt skelbia gautas ataskaitas[95]. Lobistinės veiklos ataskaitoje privalo būti nurodyta: teisės akto ar teisės akto projekto, dėl kurio jis veikė kaip lobistas, pavadinimas, už lobistinę veiklą gautos pajamas ir patirtos išlaidos.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, organizacijoms, kurios daro ar planuoja daryti įtaką teisiniam reglamentavimui, siūlytina parengti skaidrios lobistinės veiklos vykdymo politiką, kurioje būtų pažymima, kad:

  • organizacija daro įtaką teisiniam reguliavimui (tai yra vykdo lobistinę veiklą) tik per oficialius lobistus, kurie Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyti į lobistų sąrašą;
  • kiekvienais metais savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teisės akto ar jo projekto, kuriam organizacijos užsakymu buvo vykdyta lobistinė veikla, pavadinimą, taip pat lobisto vykdžiusio lobistinę veiklą vardą ir pavardę arba pavadinimą.


[92] Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7B9B89F840E2/TAIS_437586 
[93] www.vtek.lt/images/Lobistai/lobistu_etikos_kodeksas.doc 
[94] Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225 straipsnį Lobistinė veikla, vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, – užtraukia baudą nuo vieno 144 iki 289 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo 289 iki 579eurų.
[95] http://www.vtek.lt/#lobistams