6.11. Lobistinės veiklos politika

 

Lobizmo samprata Lietuvoje – kontraversiška ir daugiaprasmė. Vieniems tai – tam tikrų slaptų susitarimų sinonimas, kitiems – dalyvavimo valstybės valdyme būdas. Šiuo metu visuomenės požiūris į lobistinę veiklą vykdančius asmenis dažniausiai neigiamas, jų veikla tapatinama su korupcine. Pamirštama, kad neretai jų dėka sprendimus priimantiems asmenims suteikiama papildomos informacijos ir, esant veiksmingai atsiskaitymo už veiklą sistemai, ši informacija galėtų tapti visuomenės diskusijų objektu, dėl to taptų labiau tikėtinas visoms pusėms priimtino sprendimo priėmimas, kartu sumažėtų korupcinio susitarimo rizika.

Pačia bendriausia prasme lobistinė veikla – kontaktai su teisės aktų leidybą vykdančiais asmenimis, siekiant paveikti teisės aktų leidybą. Su kuo lobistai kontaktuoja ir kokie būtent kontaktai yra laikomi lobistine veikla, apibrėžiama nacionalinėje teisėje, tačiau pažymėtina, kad kalbama tik apie teisėtą ir leidžiamą poveikį teisės aktų leidybą vykdantiems asmenims.

Legalūs lobistai ir jų vykdoma teisėta veikla yra demokratinės visuomenės elementas. Valstybės tarnautojams ir politikams nėra draudžiama turėti su lobistais ryšių, jei tai pasitarnauja teisingam tikslui ir yra atliekama tinkamai. Patys lobistai turėtų drąsiai kalbėti apie jų daromą įtaką ir kontaktus. Visų valstybės pareigūnų, tarnautojų ir politikų tikslas turi būti užtikrinti, kad jų veikla ir santykiai su lobistais būtų tinkami, skaidrūs ir nebūtų klaidingai interpretuojami.

Lietuvoje lobistinę veiklą reglamentuoja nuo 2001 m. sausio 1 d. galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas (nauja redakcija įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., toliau – ir LVĮ)[98], kurio nuostatų vykdymo priežiūrą pavesta kontroliuoti bei prižiūrėti VTEK. Lobistams taip pat galioja ir taikomos VTEK 2005 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtintos Lobistų etikos kodekso[99] nuostatos.

Lobistinės veiklos reglamentavimu siekiama įteisinti kuo didesnį tokios veiklos viešumą, skatinti diskusijas visuomenėje ir kartu padėti atitinkamus sprendimus priimantiems asmenims nebijoti domėtis suinteresuotųjų šalių nuomonėmis žinant, kad jie veikia teisėtai ir už savo veiklą atsiskaito visuomenei. Lobistinės veiklos viešinimas visuomenei iš esmės yra vienintelis LVĮ tikslas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymu:

Lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus.

Lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą.

Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos padalinys, kurie sudarė rašytinę sutartį su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo, arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą.

Taigi, sąvoka lobistinė veikla iš esmės reiškia bet kokius asmens veiksmus (išskyrus Lobistinės veiklos įstatyme numatytas išimtis), kuriais siekiama daryti įtaką teisės aktų leidybai.

Pažymėtina, kad nors lobistu laikomas tik fizinis asmuo, registruoti žmones lobistais gali ir juridiniai asmenys (šiuo atveju jie tampa lobistinės veiklos užsakovais). Vadovaujantis LVĮ 12 straipsnio nuostatomis, lobistinės veiklos deklaracijoje reikia nurodyti ir fizinį arba juridinį asmenį, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą, taigi turi būti nurodomas ne tik juridinis asmuo, kur lobistas eina pareigas, bet ir kieno interesais veikia (pvz., jei eina pareigas advokatų kontoroje ar tam tikroje asociacijoje).

Kad asmuo galėtų verstis lobistine veikla, jis privalo būti įrašytas į lobistų sąrašą. 2017 m. į tokį sąrašą įtraukti 57 lobistai. Sprendimą dėl asmens įtraukimo į šį sąrašą (ir išbraukimo iš jo) priima VTEK, išnagrinėjusi prašymą ir užpildytą nustatytos formos anketą. Šiuos dokumentus galima rasti VTEK administruojamoje interneto svetainėje www.lobistai.lt.

Jei asmuo vykdo veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką teisės aktų leidybai, nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu arba nesiregistruojant Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, tokia veikla laikoma neteisėta lobistine veikla, kuri užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 126 straipsnį[100].

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. rugsėjo iš esmės pasikeitė lobistinės veiklos deklaravimo tvarka. Jeigu iki šiol deklaruoti veiklą lobistams reikėjo kartą per metus, iki vasario mėnesio 15 d. už praėjusius kalendorinius metus, tai šiuo metu deklaruoti apie vykdytą veiklą privalu aktualiu metu – per 7 dienas nuo konkrečios vykdytos lobistinės veiklos. Deklaravimas vyksta tik elektroniniu būdu, per www.lobistai.lt svetainę, metinių ataskaitų teikti nebereikia. Informacija apie lobistinę veiklą yra vieša, skelbiama interneto svetainėje www.lobistai.lt.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. LVĮ nustatytas ir išsamesnių duomenų deklaravimas: atsirado pareiga deklaruoti ne tik lobistinės veiklos užsakovą, norimą keisti teisės aktą, bet ir teisės akto dalies, kurią norima pakeisti, trumpą apibūdinimą, nurodyti instituciją, asmenis, į kuriuos kreiptasi vykdant lobistinę veiklą, tačiau kartu atsisakyta nuostatų dėl lobistinės veiklos išlaidų ir (ar) pajamų deklaravimo.

Pažymėtina, kad Lobistinės veiklos įstatymas netaikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (LVĮ 7 straipsnis)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, organizacijoms, kurios daro ar planuoja daryti įtaką teisiniam reglamentavimui, siūlytina parengti skaidrios lobistinės veiklos vykdymo politiką, kurioje būtų pažymima, kad:

1)      organizacija daro įtaką teisiniam reguliavimui (tai yra vykdo lobistinę veiklą) tik per oficialius lobistus, kurie Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyti į lobistų sąrašą;

2)      kiekvienais metais savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teisės akto ar jo projekto, kuriam organizacijos užsakymu buvo vykdyta lobistinė veikla, pavadinimą, taip pat lobisto, vykdžiusio lobistinę veiklą, vardą ir pavardę arba pavadinimą.



[98] Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7B9B89F840E2/icutzNLmxM.
[99] Prieiga internete: www.vtek.lt/images/Lobistai/lobistu_etikos_kodeksas.doc.
[100] Lobistinė veikla pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.