6.3. Korupcijos rizikų, su kuriomis organizacija susiduria savo verslo aplinkoje, įvertinimas

Skirtingos verslo organizacijos, atsižvelgiant į jų dydį, veiklos sritį ir pobūdį, geografinę padėtį, struktūrą, darbuotojų amžių, išsilavinimą ir jų socialinę padėtį, turimų tiekėjų ir klientų skaičių, pastarųjų metų veiklos pobūdį bei daugelį kitų faktorių, gali susidurti su skirtingomis korupcijos rizikomis, todėl, siekiant parengti veiksmingą antikorupcinę programą konkrečiai organizacijai ir (ar) parinkti jai tinkamiausias antikorupcines priemones, būtina nustatyti būtent jos vykdomoje veikloje galinčius pasireikšti korupcijos rizikos veiksnius[77].

 

Tam tikslui pirmiausia siūlytina atlikti organizacijos aplinkos analizę.

Aplinkos analizė atliekama vadovaujantis strateginio planavimo aplinkos analizės principais ir apima organizacijos išorinių ir vidinių veiksnių, grėsmių ir galimybių analizę.

Atliekant analizę gali būti naudojamasi:

·           sociologinių tyrimų duomenimis apie privačiame sektoriuje dažniausiai padaromas neteisėtas veikas[78];

·           informacija, gauta atliekant verslo organizacijos veiklos auditus;

·           informacija, gauta tiriant drausminius ir kitokio pobūdžio nusižengimus;

·           verslo, teisės, korupcijos prevencijos ir konkrečių verslo sričių specialistų konsultacijomis;

·           STT parengta apibendrinta informacija apie atskirose viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualiausias problemas, susijusias su korupcija[79];

·           mokslininkų nustatytais korupcijos rizikos veiksniais privačiame sektoriuje[80].

Minėta informacija turėtų padėti suvokti, kokios gali būti korupcijos problemos ir korupcijos rizikos konkrečioje organizacijoje.

Atlikus analizę, turėtų būti parenkamos nustatytoms problemoms spręsti tinkamiausios korupcijos prevencijos priemonės.

Bene dažniausiai korupcinės veikos privačiame sektoriuje padaromos, kai darbuotojai:

·           naudoja organizacijos turtą (pasisavina organizacijos turtą ar naudoja jį asmeninėms reikmėms);

·           kontaktuoja su tiekėjais (renkasi konkrečius tiekėjus bei derasi su jais dėl prekių, paslaugų, daiktų kainų);

·           kontaktuoja su konkurentais (tariasi dėl rinkos pasidalijimo ar kainų rinkoje nustatymo);

·           kontaktuoja su viešuoju sektoriumi (naudojasi viešojo sektoriaus administracinėmis paslaugomis (pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimų, licencijų ar tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo, deklaracijų priėmimo ir tvarkymo ir pan.), dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, viešojo administravimo subjektams atliekant verslo organizacijos veiklos patikrinimus ir pan.).

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, labai svarbu, kad:

1.       Išvardytus veiksmus atlikti įgaliotų asmenų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė organizacijoje būtų išsamiai reglamentuoti.

2.      Veikla periodiškai tikrinama.

3.      Ugdomas jų etiškas elgesys ir antikorupcinis sąmoningumas.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymas[81], pagal šio įstatymo 6 straipsnį valstybės ir savivaldybių įstaigoms bus prilyginamos visos valstybės ar savivaldybių įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

Atsižvelgiant į naujus pakeitimus, aukščiau išvardytos valstybės ir savivaldybių įmonės, vadovaudamosi Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu bei Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos[82] 7 punktu, kiekvienų metų III ketvirtį turės atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą savo veikloje ir informaciją apie tai pateikti jas valdančioms ministerijoms arba savivaldybėms.

 

Plačiau apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą galima rasti Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo 7 skyriuje.

 

Pažymėtina, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas gali būti vienas iš įrankių, kurio pagalba galima nustatyti organizacijos korupcijos požiūriu pažeidžiamas veiklos sritis, ir atsižvelgiant į jo rezultatus parinkti reikiamas prevencines priemones.

Įsigaliojus Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimams STT taip pat bus suteikti įgaliojimai valstybės ir savivaldybių įmonėse atlikti korupcijos rizikos analizes.

 



[77] Korupcijos rizikos veiksniai – sąlygos, įvykiai ir aplinkybės, galinčios sudaryti prielaidas korupcijai.
[78] Siūlytina atkreipti dėmesį į Vadovo 3 dalyje aprašytus sociologinius tyrimus.
[79] Prieiga internete: http://www.stt.lt/documents/nkkp_2015-2025/rastas_TKKK_del_rizikos_veiksniu_2016-02-08_(1).docx http://www.stt.lt/documents/nkkp/4-01-7239.pdf.
[80] Prieiga internete: http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcija_privaciame_sektoriuje._LTI.pdf.
[81] Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/31ecf140ab3f11e6a6f98c1425a5ffa8.
[82] Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B96A881B578F.