6.3. Korupcijos rizikų, su kuriomis organizacija susiduria savo verslo aplinkoje, įvertinimas

 

Skirtingos verslo organizacijos priklausomai nuo jų dydžio, veiklos srities ir pobūdžio, geografinės padėties, struktūros, darbuotojų amžiaus, išsilavinimo ir jų socialinės padėties, turimų tiekėjų ir klientų kiekio, pastarųjų veiklos pobūdžio bei daugelio kitų faktorių gali susidurti su skirtingomis korupcijos rizikomis, todėl, siekiant parengti veiksmingą antikorupcinę programą konkrečiai organizacijai ir / ar parinkti jai tinkamiausias antikorupcines priemones, būtina nustatyti būtent jos vykdomoje veikloje galinčius pasireikšti korupcijos rizikos veiksnius[71].

 

Tam tikslui pirmiausia siūlytina atlikti organizacijos aplinkos analizę.

Aplinkos analizė atliekama vadovaujantis strateginio planavimo aplinkos analizės principais ir apima organizacijos išorinių ir vidinių veiksnių, grėsmių ir galimybių analizę.

 

Atliekant analizę gali būti naudojamasi:

  • sociologinių tyrimų duomenimis apie privačiame sektoriuje dažniausiai padaromas neteisėtas veikas[72];
  • informacija gauta, atliekant verslo organizacijos veiklos auditus;
  • informacija gauta, tiriant drausminius ir kitokio pobūdžio nusižengimus;
  • verslo, teisės, korupcijos prevencijos ir konkrečių verslo sričių specialistų konsultacijomis;
  • STT parengta apibendrinta informacija apie atskirose viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualiausias problemas, susijusias su korupcija[73];
  • mokslininkų nustatytais korupcijos rizikos veiksniais privačiame sektoriuje[74].

 

Minėta informacija turėtų padėti suvokti, kokios gali būti korupcijos problemos ir korupcijos rizikos konkrečioje organizacijoje.

Atlikus analizę, turėtų būti parenkamos nustatytoms problemoms spręsti tinkamiausios korupcijos prevencijos priemonės.

 

Bene dažniausiai korupcinės veikos privačiame sektoriuje padaromos, darbuotojams:

  • naudojant organizacijos turtą (pasisavinant organizacijos turtą ar naudojant jį asmeninėms reikmėms);
  •  kontaktuojant su tiekėjais (renkantis konkrečius tiekėjus bei derantis su jais dėl prekių, paslaugų, daiktų kainų);
  • kontaktuojant su konkurentais (tariantis dėl rinkos pasidalijimo ar kainų rinkoje nustatymo);
  • kontaktuojant su viešuoju sektoriumi (naudojantis viešojo sektoriaus administracinėmis paslaugomis (pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimų, licencijų ar tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo, deklaracijų priėmimo ir tvarkymo ir pan.), dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, viešojo administravimo subjektams atliekant verslo organizacijos veiklos patikrinimus ir pan.).

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, labai svarbu yra, kad:

  1. Išvardytus veiksmus atlikti įgaliotų asmenų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė organizacijoje būtų išsamiai reglamentuoti.
  2. Veikla periodiškai tikrinama.
  3. Ugdomas jų etiškas elgesys ir antikorupcinis sąmoningumas.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymas[75], pagal kurį šio įstatymo 6 straipsnio rėmuose valstybės ir savivaldybių įstaigoms bus prilyginamos visos valstybės ar savivaldybių įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

Atsižvelgiant į naujus pakeitimus, aukščiau išvardytos valstybės ir savivaldybių įmonės, vadovaudamosios Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu bei Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos[76] 7 punktu kiekvienų metų III ketvirtį turės atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą savo veikloje ir informaciją apie tai pateikti jas valdančioms ministerijoms arba savivaldybėms.

 

Plačiau apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą galima rasti Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo 7 skyriuje.

 

Pažymėtina, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas gali būti vienas iš įrankių, kurio pagalba galima nustatyti organizacijos korupcijos požiūriu pažeidžiamas veiklos sritis, ir atsižvelgiant į jo rezultatus parinkti reikiamas prevencines priemones.

Įsigaliojus Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimams STT taip pat bus suteikti įgaliojimai valstybės ir savivaldybių įmonėse atlikti korupcijos rizikos analizes.



[71] Korupcijos rizikos veiksniai – sąlygos, įvykiai ir aplinkybės, galinčios sudaryti prielaidas korupcijai.
[72] Siūlytina atkreipti dėmesį į Vadovo 3 dalyje aprašytus sociologinius tyrimus.
[73] http://www.stt.lt/documents/nkkp_2015-2025/rastas_TKKK_del_rizikos_veiksniu_2016-02-08_(1).docx 

http://www.stt.lt/documents/nkkp/4-01-7239.pdf 
[74] http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcija_privaciame_sektoriuje._LTI.pdf 
[75] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/31ecf140ab3f11e6a6f98c1425a5ffa8 
[76] Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B96A881B578F