6.8. Interesų konflikto valdymo politika

 

Interesų konfliktas – tokia situacija, kai bet kokios profesijos atstovas (valdžios, verslo, žiniasklaidos, viešosios organizacijos, ir pan.) turi rinktis tarp pareigų vykdymo, reikalaujamo užimamų pareigų, ir privataus intereso.

 

Interesų konflikto traktavimas viešajame sektoriuje

 

Viešasis interesas – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Šiame apibrėžime privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas[81], galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

 

Pavyzdžiui:

  • savivaldybės viešosios tvarkos tarnautojas gauna skundą dėl jo brolio padaryto viešosios tvarkos pažeidimo;
  • ministerijos viešųjų pirkimų komisijos narys turi balsuoti dėl sutarties tarp jo atstovaujamos ministerijos ir bendrovės, kurios akcininke yra jo žmona, sudarymo;
  • valstybės įmonės direktoriaus pavaduotojas sprendžia klausimą dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, tarp kurių yra jo motinos vadovaujama viešoji įstaiga;
  • biudžetinės įstaigos vadovas turi atrinkti tinkamiausią kandidatą į jo vadovaujamos įstaigos laisvą darbo vietą, o tarp galimų kandidatų yra įtraukta jo marčia ir pan.

 

Viešajame sektoriuje, atliekant bet kokius veiksmus ir priimant bet kokius sprendimus, viešiesiems interesams turi būti teikiama pirmenybė prieš privačius interesus.

 

Siekiant užkirsti kelią galimam interesų konfliktui, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo:

  • Privalo deklaruoti savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją[82], kurioje nurodomi jo ir sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio duomenys (darbovietės ir pareigos, dalyvavimas juridiniuose asmenyse, vykdoma individuali veikla, narystė ir pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose), per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautos didesnės nei 150 eurų vertės dovanos (išskyrus artimų asmenų dovanas), sudaryti ir kiti galiojantys didesnės negu 3 000 eurų vertės sandoriai, artimi asmenys ar kiti žinomi asmenys arba duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas ir pan.).
  • Negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Esant tokiai situacijai, privalo apie tai informuoti vadovą, nusišalinti ir jokia forma toliau nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
  • Negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:
    • tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų;
    • tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.
  • Negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą.
  • Pažeidęs nustatytus reikalavimus tam tikrą laikotarpį negali būti skatinamas, o pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymo nuostatas[83] – 3 metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinamas, priimamas, skiriamas ar renkamas į aukštesnes pareigas.

 

Be to, teisės aktai taip pat nustato tam tikrus apribojimus asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje:

  • Vienerius metus jis neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.
  • Vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.
  • Vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.

 

Pavyzdžiui, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2014 m. lapkričio 4 d. paskelbė, kad buvęs teisingumo viceministras S. S. supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kadangi nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo pasitraukimo iš viceministro pareigų, įsidarbino jo kaip viceministro kuruotoje valstybės įmonėje „Registrų centras“, dėl ko privalo būti atleistas iš naujų pareigų.

 

Interesų konflikto traktavimas privačiame sektoriuje

 

Privačiame sektoriuje interesų konfliktas taip pat reiškia bet kokią situaciją, kurioje darbuotojo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams. Esant interesų prieštaravimui, atsiranda rizika, kad darbuotojai priims šališkus sprendimus, kurie gali turėti neigiamos įtakos verslo organizacijos turtui ar reputacijai.

Asmeniniai interesai gali atsirasti dėl asmens turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, dažniausiai dėl asmens draugystės, šeimyninių ar giminystės ryšių, o tam tikrais atvejais taip pat dėl narystės politinėje veikloje, finansinėse, pelno ar ne pelno, religinėse ar labdaros organizacijose.

 

Kiekvienas organizacijos darbuotojas turėtų būti rašytinai įspėtas, kad susidūręs su interesų konfliktu darbovietėje, nedelsiant apie tai praneštų savo vadovui ir nusišalintų.

 

Verslo organizacijų etikos kodeksuose dažnai galima rasti nuostatas, reikalaujančias vengti interesų konflikto, pavyzdžiui:

  • siekti asmeninės naudos darbdavio sąskaita;
  • dengti asmenines išlaidas naudojantis savo darbo padėtimi;
  • siekti asmeninių ar šeimos interesų sandoriuose su organizacija ar tarp organizacijos ir bet kurio tiekėjo ar kliento;
  • samdyti šeimos narius darbui organizacijoje;
  • dirbti kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų naudai darbo laiku;
  • naudoti organizacijos turtą, vardą ir reputaciją antraeilėms pareigoms atlikti;
  • užsiimti veikla, kuri konkurencijos požiūriu būtų žalinga organizacijai arba sukeltų interesų konfliktą;
  • dirbti ar turėti interesų įmonėse, kurios konkuruoja su organizacija, tiekia jai prekes ar paslaugas arba turi kitokių verslo santykių.

 

Privačių interesų deklaravimas

 

Kad etikos kodeksų nuostatos nebūtų deklaratyvios ir jų būtų laikomasi praktikoje, kai kurios organizacijos, samdydamos naujus darbuotojus į reikšmingas bendrovei pareigas, prašo juos užpildyti savo interesų deklaracijas.

Be to, informacija apie galimus darbuotojų asmeninius interesus gali būti renkama ir iš viešųjų šaltinių (pavyzdžiui, socialinių tinklų).

Vėliau, atliekant organizacijos auditus arba atskirų darbuotojų veiklos patikrinimus, gali būti įvertinama, ar darbuotojai laikosi prisiimtų įsipareigojimų dėl interesų konflikto vengimo.

 

Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių interesų konfliktų prevencijos priemonių, padedanti darbuotojui nustatyti jo darbe galimas grėsmes ir apie jas tinkamai informuoti savo vadovus.

Ši priemonė tarnauja ne tik galimų interesų konfliktų prevencijai, bet ir parodo organizacijos atskaitingumą visuomenei, savo klientams, siekį veikti skaidriai ir pasitikėjimo vertą elgesį.

 

Privačių interesų deklaravimo sistema veikia trimis lygmenimis:

  • asmeniniu (deklaruojančio asmens). Darbuotojas, pildydamas privačių interesų deklaraciją, gerai apgalvoja, kokie turimi jo privatūs interesai gali būti svarbūs atliekant jam pavestas tarnybines pareigas ir turi galimybę juos savarankiškai įvertinti kaip potencialaus interesų konflikto, ar – galbūt korupcinio pobūdžio rizikas.
  • instituciniu (organizacijų vadovų, padalinių vadovų, organizacijos kolektyvo). Organizacijų vadovai turi būti susipažinę su jų pavaldinių deklaruotais privačiais interesais. Esant pagrįstoms abejonėms, kad darbuotojo privatūs (verslo) interesai gali prieštarauti organizacijos, kurioje jis dirba tikslams, užtikrindamas šių tikslų viršenybę prieš asmeninius darbuotojo interesus, vadovas gali nušalinti konkretų darbuotoją nuo atitinkamų užduočių vykdymo ir pavesti jas atlikti kitiems.
  • visuomeniniu (žiniasklaidos priemonių, visuomeninių organizacijų ir visuomenės). Su viešųjų asmenų, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys yra skelbiami viešai, turimais privačiais interesais visuomenė gali susipažinti tiesiogiai. Tokia visuomeninė kontrolė – veiksmingiausia galimų interesų konfliktų prevencijos priemonė, nes visuomet (ir realiu laiku) leidžia patikrinti, ar konkretus darbuotojas veikia nešališkai ir skaidriai.

 

Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaravimo formą, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis nustato VTEK.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ir privataus kapitalo įmonės, vadovaudamosi vidiniais teisės aktais, gali nustatyti prievolę darbuotojams (ar tam tikrai jų grupei) nustatyta tvarka bei forma atskleisti turimus asmeninius (finansinius) interesus, kurie gali būti svarbūs atliekant darbines pareigas.

Pavyzdžiui, TILS savo interneto svetainėje www.transparency.lt viešai skelbia įstaigos dalininkų interesų deklaracijas, kuriose nurodomos visos apmokamos ir neapmokamos pareigos, svari nuosavybė, kompanijos, kuriuose valdoma daugiau nei 5 procentai viso turto, santykiai su valstybės tarnyba. AB „Ambergrid“ iš bendrovės valdybos narių, iki jiems užimant šias pareigas, taip pat reikalauja pateikti interesų deklaraciją, kurioje nurodomos visos aplinkybės, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario ir bendrovės interesų konfliktas. Analogiškas reikalavimas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams įtvirtintas ir AB „Klaipėdos nafta“ įstatuose.

 

Yra nuomonių, jog smulkiose verslo organizacijose, neretai dar vadinamose „šeimyninėmis“, interesų konfliktas yra neišvengiamas, nes didžiąją dalį jų darbuotojų sudaro vienos šeimos (giminės) nariai, todėl jose taikyti priemones interesų konfliktų prevencijai nėra prasmės.

Paantrinant tokiai nuomonei, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio organizacijose asmeninis interesas paprastai sutampa su organizacijos interesais. Kita vertus, verslui augant ir plečiantis, jame neišvengiamai atsiranda vis daugiau su šeima nesusijusių darbuotojų. Manytina, kad tuomet reikėtų pradėti vertinti naujai priimamų darbuotojų bei organizacijos interesų suderinamumą.

 

Taip pat pažymėtina, kad interesų konfliktas galimas ne vien tarp asmeninių darbuotojo bei organizacijos (darbdavio) interesų, bet ir tarp organizacijos ir jos klientų / paslaugų gavėjų interesų. Tokios situacijos gali susiklostyti teikiant konsultavimo, ekspertizės, teisines, bankroto administravimo ir kitas paslaugas dviem ar daugiau asmenų, kurių interesai yra priešingi.

Kad išvengtų tokių nepatogių situacijų, organizacijoms rekomenduojama parengti savo interesų konfliktų vengimo politikas[84].



[81] Asmeninis suinteresuotumas – moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
[82] Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnį didžiosios daugumos deklaruojančiųjų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje http://www.vtek.lt/index.php/deklaravimas
[83] Asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu įstatymo nuostatas, jeigu:

  • asmeniui iš anksto buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
  • pažeidimas padarytas pakartotinai per 1 metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs įstatymą.

[84] Pavyzdžiui:

Advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ interesų konfliktų vengimo politika, http://vanhara.lt/interesu-konfliktu-vengimo-politika/ 

SEB grupės interesų konfliktų vengimo politika,

https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/Interesu_konfliktu_vengimo_politika.pdf 

AB banko ,,FINASTA“ Interesų konfliktų vengimo ir jų valdymo politika,

http://www.finasta.com/files/Reglamentai%20ir%20tvarkos/Interesu_konflikto_vengimo_politika_LT.pdf