6.9. Dovanų ir reprezentavimo politika

 

Dovana yra bet koks vertę turintis materialinis daiktas, įteikiamas kitam žmogui kaip draugystės ar dėkingumo ženklas pagal tarptautinį protokolą, nusistovėjusias tradicijas ir papročius. Paprastai dovanos yra teikiamos nesitikint mainais už tai gauti kokį nors atlygį, tačiau priklausomai nuo dovanos vertės, nuo to kam, kokiomis aplinkybėmis, kaip dažnai ir kokiu tikslu ji teikiama, dovana gali būti traktuojama kaip neteisėta nauda arba kyšis, todėl tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje labai svarbu yra žinoti takoskyrą tarp dovanos ir kyšio.

Taigi, dovana yra savanoriškas nuosavo turto perleidimas neatlygintinai kitam asmeniui, be jokios kompensacijos. Dovanos sąvoką siūlytina tapatinti su žodžiu „veltui“.

 

Tikra dovana niekada negali būti kyšiu, o kyšis – dovana.

 

Paslauga[85] – tai materialinę vertę turinti, neapčiuopiama veikla (remonto darbai, projektavimas, grožio, sveikatinimo procedūros, poilsio organizavimas, konsultacijos ir pan.), kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis.

Svetingumas – tai malonus ir paslaugus žmogaus sutikimo, priėmimo arba aptarnavimo būdas, apimantis kompleksą apčiuopiamų (maistas, gėrimai, nakvynė) ir nepačiuopiamų (aptarnavimas, atmosfera, įvaizdis) elementų.

 

Dovanų (įskaitant paslaugų ir svetingumo) traktavimas viešajame sektoriuje

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai draudžia bet kokio pobūdžio dovanas, paslaugas, atsidėkojimus ar svetingumo išraiškas viešojo sektoriaus darbuotojams, jei jie susiję su darbuotojo einamomis pareigomis. Tokio pobūdžio naudos teikimas ir priėmimas nepriklausomai nuo naudos vertės yra laikomas neteisėta veika ir užtraukia drausminę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato baudžiamąją atsakomybę netgi už mažesnės negu 1 MGL (38 EUR) vertės nepagrįstos naudos suteikimą ir priėmimą.

Kita vertus, praktikoje tiek prokuroras, tiek teismas kiekvieną atvejį vertina atskirai, atsižvelgdami į veikos padarymo aplinkybių visumą, todėl tikėtina, kad valstybės tarnautojo veiksmus, priimant nebrangaus alkoholinio gėrimo kyšį už skubų pažymos išdavimą interesantui (tai yra, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus), teismas greičiausiai vertintų kaip mažareikšmę veiką ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai būtų pagrindas taikyti asmeniui drausminę atsakomybę. O analogiško kyšio priėmimas už neteisėtą suklastotos pažymos išdavimą (tai yra, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus), manytina, teismo jau būtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę[86].

 

Žemiau nurodomi teisės aktai ir jų nuostatos, draudžiančios viešojo sektoriaus darbuotojams priimti dovanas, taip pat nurodančios kaip tarnautojas privalo elgtis jas gavęs:

  • Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalis draudžia priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams, kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.
  • Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas.
  • Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnis nustato, kad:
    • Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje[87], negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
    • Minėtas apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 eurų (jei nurodytos dovanos vertė viršija 30 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe, ji įvertinama ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka).
    • Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens.

 

„Transparency International“ siūlo laikytis nulinės dovanų politikos (angl. zero tolerance for gifts) bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijų[88] nepriimti jokių dovanų ar (ir) neatlygintinų paslaugų, jei jų priėmimo aplinkybės visuomenėje galėtų būti suprantamos nevienareikšmiškai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę.

 

Pavyzdys. Verslininkas nuolat vėluoja, nors ir nežymiai, pateikti dokumentus apie savo bendrovės veiklą ją kontroliuojančiai valstybės (ar savivaldybės) institucijai. Be to, bendrovės atskaitomybės dokumentai užpildomi nesilaikant tam tikrų, jiems keliamų, formalių reikalavimų. Viešai demonstruodamas, jog „gailisi“ ir tarsi „atsiprašydamas“ už tokį savo elgesį ir tikėdamasis, jog dokumentus priimanti valstybės (ar savivaldybės) institucija, daromų aplaidžių veiksmų nevertins kaip pažeidimo, į situaciją pažvelgs „žmogiškai“, „nebiurokratiškai“, priimamajame kartu su dokumentais verslininkas palieka saldainių dėžutę ir gėlių puokštę.

 

Tokiose situacijose „parodyto asmeninio dėmesio“ ženklus, – tegul ir simbolines ar visai mažareikšmes „dovanėles“, priimantiems tarnautojams neišvengiamai iškyla psichologinio pobūdžio dilema – kaip pasielgti su „šiuo maloniu žmogumi“, kuris nesilaiko formalių, „biurokratiškų“ reikalavimų?

Atsakymas vienareikšmiškas – šiuo atveju valstybės tarnautojui jokių dovanėlių tikrai negalima priimti, o verslininkui nederėtų jų teikti.

 

Atsidėkojant viešojo sektoriaus darbuotojui pakanka gero žodžio.

Norint atsidėkoti už mandagų, kultūringą, paslaugų ar profesionalų elgesį, rekomenduotina užpildyti asmenų aptarnavimo anketą, parašyti laišką / atsiliepimą įstaigos vadovui ar pan. Tai bus teisėta padėka, kuri leis išvengti psichologinio diskomforto, o kartu bus parodytas dėkingumas darbuotojui bei institucijai.

 

 

Dovanų (įskaitant paslaugų ir svetingumo) traktavimas privačiame sektoriuje

 

Privačiame sektoriuje dovanos paprastai yra vertinamos lanksčiau negu viešajame sektoriuje. Dažniausiai kiekviena organizacija gali pati nuspręsti, kokią dovanų politiką taikyti savo veikloje. Tačiau ir čia egzistuoja pagrindinė taisyklė – visos dovanos turi būti teikiamos (gaunamos) bona fide [lotyniškai], tai yra – gera valia, atvirai, sąžiningai, be jokių užslėptų kėslų. Be to, turėtų būti uždraustos bet kokios dovanos, kurių suteikimas ar gavimas galėtų turėti įtakos tarpusavio verslo sandoriams, paveiktų priimamus sprendimus arba leistų pagrįstai įtarti galimą tokį poveikį.

 

Siekiant išvengti keblių situacijų ir bereikalingų jų interpretacijų, kiekvienai verslo organizacijai tikslinga būtų formalizuoti jai priimtiną dovanų politiką, tai yra raštu išdėstyti ir viešai paskelbti (pavyzdžiui, savo interneto svetainėje) apie tai, kokio pobūdžio ir vertės dovanas leidžiama teikti ir gauti jos darbuotojams.

Tokia politika taip pat yra svarbi informacinio pobūdžio priemonė visiems organizacijos partneriams, leisianti išvengti abiem pusėms nepatogių situacijų ateityje.

 

Retai kuri verslo organizacija nustato visišką bet kokių dovanų draudimą savo darbuotojams. Įprastai yra nustatomos tam tikros dovanojimo / dovanų priėmimo sąlygos, pavyzdžiui:

  • Nustatoma maksimali leistina dovanų vertė, pavyzdžiui, ne daugiau nei 50 eurų;
  • Išvardijamos konkrečios leistinos dovanos (pateikiant jų sąrašą) arba nurodomas dovanų pobūdis ir maksimali jų leistina vertė, pavyzdžiui: darbo kalendoriai, kanceliarinės prekės, organizacijos reklaminė atributika, reprezentaciniai suvenyrai, smulkūs aksesuarai, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kurių vertė ne didesnė kaip 30 eurų;
  • Uždraudžiamos bet kokios dovanos pinigine išraiška, įskaitant dovanų čekius, dovanų kuponus ir pan.;
  • Nustatomos dovanų priėmimo taisyklės, pavyzdžiui: 1) pareiga apie visas dovanas informuoti savo tiesioginį vadovą ir / arba už etiką ir antikorupcinių priemonių įgyvendinimą organizacijoje atsakingą (atitikties) darbuotoją; 2) pareiga visas dovanas užregistruoti organizacijos dovanų registre, o dovaną perduoti atitikties darbuotojui; 3) kilus abejonėms dėl dovanos vertės ar jos įteikimo tikslų, pareiga kreiptis konsultacijos į vadovą / atitikties darbuotoją dėl dovanos priėmimo arba grąžinimo; 4) metų pabaigoje sudaroma komisija, kuri apsprendžia per metus gautų dovanų likimą (kurias dovanas saugoti organizacijos suvenyrų stende, kurias išdalinti darbuotojams loterijos būdu, kurias paaukoti labdarai ir pan.) ir apie tai paskelbiama viešai tinklalapyje.

 

Prieš apsisprendžiant priimti (įteikti) dovaną ar ne, reikėtų pagalvoti apie:

  • dovanos įteikimo aplinkybes: priežastis, vietą, laiką, būdą, dovanos formą;
  • dovanos vertę, ypač jei matosi, jog ji didesnė, nei to įprastomis sąlygomis leistų tikėtis su dovanotoju (ar asmeniu, kuriam ketinama dovanoti) siejantys santykiai;
  • dovanojimų dažnumą ir jų periodiškumą (net smulkios, tačiau dažnai dovanojamos dovanos turėtų kelti susirūpinimą);
  • kokie yra dovaną teikiančio asmens ketinimai (tai jis daro iš mandagumo ar pagarbos, o gal turėdamas ketinimų palankiu sau būdu paveikti būsimus sprendimus, tiesiogiai ar netiesiogiai atsidėkoti už daromus ar buvusius);
  • ar su dovanotoju nesielgiama dviprasmiškai, savo elgesiu leidžiant jam susidaryti klaidingą nuomonę, jog dovanos (atsidėkojimo) iš jo laukiama ir tikimasi;
  • ar priėmus (įteikus) dovaną nejaučiama bet kokių galimų įsipareigojimų dovanotojui (apdovanotajam);
  • ar dovanos gavimo (įteikimo) faktas nekels jokių nepatogumų ar psichologinio diskomforto, jei apie tai taps viešai visiems (kolegoms, partneriams, žiniasklaidai, plačiajai visuomenei) žinoma.


[85] Pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje.
[86] Čia tikslinga pažymėti, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai.
[87] Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos Banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
[88] Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015-11-25 rezoliucija Nr. KS-73 dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų.