SOCIOLOGINIŲ KORUPCIJOS TYRIMŲ REZULTATAI

„Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas[114]

Tai vienas žinomiausių ir labiausiai pripažįstamų tyrimų, kuriuo vertinami valstybių gebėjimai kontroliuoti korupciją kaip reiškinį, matuojant korupcijos mastą viešajame sektoriuje ir politikoje.

Pagal 2015 m. „Transparency International“ atlikto Korupcijos suvokimo indekso [115] (toliau – KSI) tyrimo rezultatus Lietuvai skirtas 61 balas [116] iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. Pagal 2016 m. KSI tyrimo rezultatus Lietuvai skirti 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 176 šalių sąraše. Nuo 2012 m. iki 2015 m. Lietuvos KSI nuosekliai didėjo.

Korupcijos suvokimas šalyse įvertinamas konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia, kad šalis yra labai korumpuota, 100 – kad labai skaidri.

Atkreiptinas dėmesys, kad KSI nurodo lygį, kuriuo valstybėse yra suvokiamas korupcijos paplitimas tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų, jų neskaidrūs santykiai su privačiu sektoriumi, tai yra indeksas atspindi ne realią korupcijos situaciją šalyse, bet konkrečių valstybių ir užsienio ekspertų bei verslo atstovų nuomonę, kuri remiasi jų suvokimu, kiek valstybėje paplitusi korupcija, todėl labai svarbu yra tinkamai informuoti visuomenę (kartu ir privatų sektorių) apie korupcijos atvejus ir jos realų paplitimą, kad nesusidarytų vaizdas, jog korupcijos yra daugiau negu yra iš tikrųjų, bei tokiu būdu nebūtų nepelnytai sumenkinamas valstybės prestižas tarptautinėje verslo rinkoje.

 

TRACE Matrix (korupcijos grėsmės vertinimo indeksas)[117]

2014 m. lapkričio mėnesį JAV tarptautinė verslininkų asociacija „TRACE International“ kartu su JAV analitikų centru „Rand Corporation“ paviešino naują, verslininkams skirtą korupcijos grėsmės vertinimo indeksą – TRACE Matrix[118]. Jame Lietuva užėmė labai aukštą poziciją – 18[119] iš 197, aplenkdama ne tik Estiją (22 vieta) ir Latviją (25 vieta), bet ir Jungtinę Karalystę, Daniją ir kitas Vakarų Europos šalis, kurios paprastai (kituose tyrimuose) Lietuvą gerokai lenkia. Pagal šį indeksą Lietuva 2016 m. užėmė 25 vietą[120] iš 199, 2017 m. – 22 vietą[121] iš 200 ir aplenkė Lenkiją (39 vieta), Latviją (42 vieta).

Pagal „TRACE“ indeksą valstybės vertinamos pagal keturis pagrindinius kriterijus:

1. Kaip verslininkams tenka bendrauti su šalies valdžia (ar daug kontaktų, ar tikimasi kyšių, kokia yra reguliavimo našta)?

2. Kokie šalyje nustatyti antikorupciniai įstatymai ir kaip jie įgyvendinami praktikoje?

3. Ar skaidrus viešasis sektorius ir jo vykdomos procedūros?

4. Ar visuomenė turi galimybę prižiūrėti išvardytus procesus, pavyzdžiui, pasitelkus žiniasklaidą?

 

Eurobarometro sociologinis tyrimas „Verslo požiūris į korupciją“

 

Šiame bei daugelyje kitų tyrimų pastebėta tendencija, jog verslo atstovai, kurie apklausos metu deklaravo, jog jų atstovaujamų įmonių apyvarta pastaruoju metu padidėjo, buvo mažiau linkę skųstis biurokratizmu, korupcija, administracine našta bei kitais verslo sąlygas sunkinančiais veiksniais, negu verslo atstovai, kurių atstovaujamų įmonių apyvarta sumažėjo. Tai suponuoja, jog verslas, neretai kaltindamas esamą teisinį reguliavimą ir tariamą korupciją, tokiu būdu galimai bando pateisinti savo nesėkmes.

Tyrimo metu apklaustų verslininkų manymu, korupcija nėra pagrindinė problema vystant verslą ir užima paskutinę vietą iš 9 veiksnių, darančių neigiamą įtaką verslui, po: 1) didelių mokesčių tarifų; 2) sparčios teisinio reglamentavimo ir politikos kaitos; 3) silpno finansavimo ir kreditų prieinamumo; 4) priemonių išieškoti skolas trūkumo; 5) administracinių procedūrų sudėtingumo; 6) nepotizmo ir protekcionizmo; 7) varžančio darbo santykių reglamentavimo; 8) nepakankamos infrastruktūros.

Mažiau negu trečdalis (28 %) Lietuvos verslininkų 2015 m.[9] korupciją įvardijo kaip vieną iš problemų, neigiamai veikiančių verslą. 2017 m. [10] taip manančiųjų buvo dar mažiau, t. y. 21 %. Nepaisant to, jų nuomone, šis reiškinys yra pakankamai plačiai paplitęs – taip manė net 82 % apklaustųjų 2015 m. arba 7 % mažiau negu 2013 m. 2017 m. 80 % apklaustųjų manė, kad korupcija yra šalyje plačiai paplitusi, t. y. 2 % apklaustųjų mažiau nei 2015 m. Šis rodiklis yra dar mažesnis Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 19 proc. ir 16 proc., o ES jis sudaro 37 procentus.

Be to, nors Lietuvos verslininkai mano, kad nepotizmas[11] ir kronizmas[12] yra aktualus viešajam sektoriui, tačiau kartu pripažįsta, jog privačiame sektoriuje ši problema yra labiau paplitusi.

 

„Control Risk“ tyrimas „Verslo požiūris į korupciją 2015–2016 m.“[126]

Net 41 % „Control Risk“ apklaustų tarptautinio verslo atstovų nurodė, kad korupcijos rizika buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jie pasitraukė iš sandorio, į kurį jau buvo investuota laiko ir pinigų (dauguma iš taip pasielgusių įmonių buvo iš Vakarų valstybių), tai liudija apie tai, kad korupcija yra bene viena didžiausių kliūčių, stabdančių užsienio investicijas.

Remiantis tyrimo rezultatais, palyginti su 2006 m. tyrimo duomenimis, šiuo metu Vakarų valstybės, vykdančios griežtą antikorupcinę politiką, dėl nesąžiningos konkurencijos patiria vis mažiau žalos, 2006 m. žalos prisipažino patyrę 44 % respondentų, o 2015 m. – 24 %.

Respondentai labai pozityviai vertino tarptautinio lygio teisės aktus, skirtus kovai su korupcija: 81 % nurodė manantys, kad jie gerina verslo aplinką; 64 % – kad atgraso korumpuotus konkurentus; 55 % – kad sudaro palankesnes sąlygas etiškai veikiančioms bendrovėms įeiti į didelės rizikos rinkas.

Apklaustos įmonės nurodė vykdančios šias antikorupcines priemones:

1) 87 % įmonių turi oficialiąją politiką, aiškiai draudžiančią kyšius;

2) 64 % vykdo antikorupcinius mokymus darbuotojams;

3) 58 % turi anonimines pranešėjų linijas;

4) 58 % naudoja tipines sutarčių su subrangovais sąlygas, numatančias draudimą kyšininkauti;

5) 43 % atlieka išankstinio verslo partnerių veiklos teisinio ir finansinio patikrinimo procedūras;

6) 43 % vykdo antikorupcinius auditus ar peržiūros procedūras;

7) 43 % turi teisę audituoti trečiąsias šalis;

8) 39 % atlieka korupcijos rizikos vertinimo procedūras įeinant į naujas šalis;

9) 30 % yra sukūrę mokymo programas aukštesnio rango vadovams ir valdybų nariams;

10) 21 % turi sandorių rizikos stebėjimo programinę įrangą ir (ar) aplikacijas;

11) 19 % turi trečiųjų šalių tikrinimo programinę įrangą.

 

Pažymėtina, kad „Control Risk“ tyrimo vykdytojai atkreipė dėmesį į tai, jog:

-            atitikties (antikorupcinės) programos dažnai nepasiekia joms keliamų tikslų, todėl tarp įsivaizduojamo programų efektyvumo ir realios padėties būna nemažas atotrūkis. Taip atsitinka dėl Programų nenuoseklumo, neišsamumo ar netinkamo įgyvendinimo, galiausiai įmonėse neretai yra priimami sprendimai be tinkamo rizikų, su kuriomis praktikoje susiduria būtent jų darbuotojai, įvertinimo.

-            Korupcijos mažinimas turėtų būti kiekvieno darbuotojo pareiga, tačiau tam tikslui reikalingas lyderis, kuris galėtų būti pavyzdys visiems. Toks lyderis turėtų suvokti rizikas, su kuriomis susiduria organizacijos darbuotojai kasdienėje savo veikloje, bei paremti juos realiais veiksmais ir patarimais, o ne apsiriboti vien tik įspėjimais apie gresiančias sankcijas. Nesant tokio lyderio ir jo nuoseklaus darbo, tikėtinas darbuotojų nepasitikėjimas vykdoma atitikties (antikorupcine) programa, jos nuostatų nesilaikymas ir galiausiai – pažeidimai.

 

Tikroji atitikties kaina 2011 ir 2017 (angl. The true cost of compliance)[127]

JAV Ponemono institutas kartu su kompanija „Tripwire“ 2011 m. atliko 46 tarptautinių organizacijų tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti verslo organizacijų taikomų atitikties (antikorupcinių) priemonių veiksmingumą ir atsiperkamumą.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu naudojant empirinius duomenis buvo siekiama nustatyti, kiek verslui kainuoja teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis, įskaitant prievolę įgyvendinti antikorupcines priemones, ir kiek – šių taisyklių nesilaikymas. Tyrimo rezultatų 2011 m. duomenimis, prevencijos priemonių įgyvendinimui reikia 3,5 karto mažiau (3,5 mln. $) lėšų nei teisės pažeidimais sukeltų problemų sprendimui (9,4 mln. $), o 2017 m. duomenimis – 2,7 karto mažiau (5,5 mln. $) lėšų nei teisės pažeidimų sukeltoms problemoms spręsti (15 mln. $) .

 

„Lietuvos korupcijos žemėlapis“[128]

 

2014 m. ir 2016 m. STT iniciatyva „Vilmorus“ atliko tyrimus „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, kurių metu buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai.

 Pagrindinės Lietuvos korupcijos situacijos tendencijos:

1.       Antikorupcinio potencialo ir (ar) sąmoningumo pokyčiai:

1.1. Didėja nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui, nes:

- mažėja respondentų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, – 53,66 %, o 2014 m. – 55,33 %;

- mažėja respondentų, nusiteikusių duoti kyšį, 24 % (2016) ir 30,6 % (2014).

1.2. Sparčiai didėja visuomenės informuotumas, kur kreiptis dėl korupcinių įvykių:

- 57,3 % respondentų (2014 m. – 41,66 %) žino, kur reikėtų pranešti apie korupciją.

1.3. Didėja respondentų, kurie praneštų apie korupciją: 33,3 % (2014 m. – 27,33 %).

1.4. Didėja visuomenės dalyvavimo antikorupcinėse iniciatyvose potencialas:

-             20,3 % respondentų (2014 m. – 18,3 %) norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

2.      Korupcijos suvokimo pokyčiai:

2.1. Dėl padidėjusio antikorupcinio potencialo ir (ar) sąmoningumo visos tikslinės grupės korupciją, kaip reiškinį, vertina neigiamai, todėl išaugo korupcijos, kaip problemos, svarba. Ji užima 5-ą vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų, alkoholizmo.

2.2. Padaugėjo nurodančiųjų, jog korupcijos mastai išaugo tiek per 5 metus, tiek per pastaruosius 12 mėnesių. 42 % 2015 m., o 2014 m. – 35 %. Manome, kad šių rodiklių vertinimas sietinas su didėjančiu korupcijos problemos svarbos suvokimu – kuo labiau pripažįstama problemos svarba, tuo labiau ji suvokiama, kaip plačiai paplitusi. 

2.3. Vertinant dažniausiai pasitaikančias korupcines situacijas: gyventojai ir valstybės tarnautojai nurodė įsidarbinimą per pažintis (atitinkamai 38 % ir 28 %); padaugėjo manančiųjų, kad Lietuvoje labai paplitusi korupcinė situacija, kai verslininkai siekia paveikti politines partijas (nuo 29 % 2014 m. iki 36 % 2016 m.).

3.      Korupcinės patirties pokyčiai:

3.1. Korupcinė patirtis mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 9 % respondentų (2014 m. – 15,6 %), o per pastaruosius 5 metus – 22,3 % respondentai (2014 m – 31,3 %).

3.2. Vertinant viešojo sektoriaus institucijų faktinį korumpuotumą, ženkliai mažėja kyšių prievartavimo ir davimo indeksai.

Nors, respondentų nuomone, korupcijos mastai Lietuvoje auga, tačiau jų korupcinė patirtis mažėja. Jeigu asmens korupcinė patirtis nurodo į jo tiesioginę patirtį susidūrus su korupcijos atvejais, tai nuomonei apie korupcijos problemos mastus šalyje visgi didžiausios įtakos turi netiesioginė patirtis – informacija, gaunama per žiniasklaidos priemones.

 

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimas[129]

Lietuvos asociacija „Investors‘ Forum“ kas ketvirtį atlieka Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (toliau – LIPI) tyrimą. LIPI atspindi didžiausių Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių požiūrį ir lūkesčius dėl Lietuvos verslo klimato ir investicinės aplinkos. Indekso tikslas – įvertinti šalies verslo aplinką ir Lietuvos ekonomikos patrauklumą užsienio investuotojams, atsižvelgiant į šalyje jau veikiančių investuotojų patirtį ir pastebėjimus.

Viena iš ryškėjančių LIPI tendencijų – augantis investuotojų susirūpinimas verslo skaidrumo situacija šalyje. 2016 m. I ketvirčio duomenimis, keturi penktadaliai respondentų (79 %) mini verslo skaidrumą kaip sritį, kurioje būtinai reikia pokyčių. Palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, šis skaičius šoktelėjo dešimčia nuošimčių.

2017 m. IV ketvirtį 31 proc. investuotojų manė, kad Lietuvos verslo skaidrumo lygis yra žemas[130].

 

„Transparency International“ Privataus sektoriaus skaidrumas[131].

Didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo tyrimas atliktas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyva, kuria siekiama paprastai ir aiškiai parodyti, kiek informacijos apie savo veiklą pateikia įmonės. Interneto svetainėje www.skaidrumas.lt/imones pateikiami didžiausių įmonių vertinimai tiek 2014 metais, tiek 2017 metais. Tyrimų metu vertinta įmonių sąžiningumo politika, organizacinis ir finansinis skaidrumas. Skaidriausiomis privataus sektoriaus įmonėmis 2014 m. buvo paskelbtos „Swedbank“, AB grupė (1 vieta), „Lietuvos energija“, AB (2 vieta), „Lietuvos geležinkeliai“, AB (3 vieta), 2017 m. „Tele2“, UAB (1 vieta), „Telia Lietuva“, AB (2 vieta), „Maxima LT“, UAB (3 vieta).

 

Ekonominės laisvės indeksas [132]

 

Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro JAV ekonominių tyrimų centras „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“. Šis tyrimas vertina šalis pagal tokius kriterijus, kaip: verslo laisvė, darbo santykių reguliavimas, vyriausybės išlaidos, finansinė laisvė ir kt. Viena iš tyrimo dalių – laisvė nuo korupcijos.

2016 m.[133] Lietuva šiame indekse užėmė 13 vietą tarp 178 valstybių ir, palyginti su praeitais metais, pakilo per dvi pozicijas, o jos bendras įvertinimas padidėjo 0,5 balo, t. y. iki 75,2 balo. Šis Lietuvos įvertinimas yra geriausias nuo 1996 metų. Kita vertus, būtent Lietuvos darbo santykių reguliavimas bei laisvė nuo korupcijos šiame tyrime buvo įvertinti prasčiausiais balais. 2017 m. Lietuva šiame indekse užėmė 16 vietą iš 180 valstybių, o jos bendras įvertinimas sudarė 75,8 balo. Prasčiausiai įvertintas buvo teisminis veiksmingumas (62,4 balo) ir darbo santykių reguliavimas (63,6 balo).

 

„Doing business“ 2016 ir 2018 tyrimas[134]

 

Netiesiogiai su korupcija gali būti siejamas ir „Doing Business 2016“ tyrimas. Tyrimo metu analizuojami tokie aspektai, kaip: verslo pradėjimo galimybės, kredito gavimo galimybės, prisijungimas prie elektros tinklų, investuotojų apsauga, prekyba su kitomis valstybėmis, verslo pabaiga, nemokumas ir (ar) bankrotas. Kiekvienoje srityje tiriama teisinė bazė, procedūrų pokyčiai, valstybėje atliktos reformos ir pan. Laikoma, kad kuo paprastesnės procedūros ir kuo mažesnį skaičių jų reikia atlikti kiekvienoje iš minėtų sričių, tuo palankesnė verslui sukuriama aplinka, o tai savo ruožtu lemia ir mažesnį korupcijos lygį.

2015 m. Lietuva tyrime užima 20 vietą iš 189 šalių. Šalies reitingą iš dalies pakėlė PVM mokėtojo registracijos procedūros pagreitinimas, smulkiųjų akcininkų apsauga, prisijungimo prie elektros tinklų srityje įvertintos dvi pagrindinės reformos – nustatytas trumpesnis nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prie elektros tinklų prijungimo paslaugos terminas ir sumažintas prisijungimo prie elektros tinklų procedūrų skaičius. Tačiau įvertinimui labiausiai pakenkė ilgas nemokumo procedūrų tvarkymo laikas, nepakankamos kreditų gavimo verslui galimybės. Tiesa, pagal verslo pradėjimo galimybes Lietuva užėmė 8 vietą, o pagal nuosavybės įregistravimą – 2. 2017 m. Lietuva tyrime užėmė 16 vietą iš 190 šalių.

Laikytina, kad korupcijos paplitimui prielaidos atsiranda tose srityse, kuriose procedūros yra sudėtingai reglamentuotos, o dokumentų tvarkymas iš verslo reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų sąnaudų. Siekiant geresnio įvertinimo ir palankesnės verslui aplinkos, būtina lengvinti procedūras ir supaprastinti teisinį reglamentavimą probleminėse srityse.

 

Verslo antikorupcinė interneto svetainė[135]

 

Daug vertingos informacijos apie Lietuvos bei kitų pasaulio valstybių antikorupcinę aplinką (korupcijos paplitimą teisminėje sistemoje, policijoje, valstybės tarnyboje, žemėtvarkoje, mokesčių administravime, muitinėje, viešuosiuose pirkimuose, aplinkosaugoje ir pan.) galima rasti Pasaulio verslo antikorupcinėje interneto svetainėje „Business Anti-corruption Portal“.

__________________


[114] Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti interneto svetainėje: https://www.transparency.org/cpi2015
[115] KSI yra vienas žinomiausių kasmet pasaulyje atliekamų korupcijos suvokimo tyrimų. Šis indeksas yra svarbus informacijos šaltinis tarptautinėms politinėms institucijoms, verslo ir finansų struktūroms, svarstančioms investuoti ar vystyti naujus verslo projektus kurioje nors valstybėje.
[116] Dėl įsivėlusios klaidos, nustatytos 2017 m., keitėsi Lietuvos 2015 m. korupcijos suvokimo indeksas (KSI) pasauliniame „Transparency International“ tyrime „Korupcijos suvokimo indeksas“. Ištaisius klaidą Lietuvos balai pasikeitė iš 61 į 59, o vieta – iš 32 į 36-ą 168 šalių sąraše. Prieiga internete: http://www.transparency.lt/keitesi-lietuvos-balai-2015-m-korupcijos-suvokimo-indekse/
[117] 2001 m. įsteigtos asociacijos tikslas – padėti įmonėms, visų pirma didelėms tarptautinėms korporacijoms laikytis antikorupcinių standartų (1977 m. JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymo (angl. Foreign Corrupt Practices Act) ir EBPO konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose) ir priversti jų laikytis savo komercinius tarpininkus.
[118] Plačiau apie indeksą galima paskaityti interneto svetainėje: http://www.traceinternational.org/trace-matrix/
[119] Prieiga internete: https://www.traceinternational.org/trace-matrix?year=2014
[120] Prieiga internete: https://www.traceinternational.org/trace-matrix?year=2016
[121] Prieiga internete: https://www.traceinternational.org/trace-matrix? 
[122] Prieiga internete:

http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/FLASH/surveyKy/2084
[123] Prieiga internete: http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/survey/getsurveydetail/instruments/flash/surveyky/2177
[124] Nepotizmas – šeimos narių ir giminių protegavimas.
[125] Kronizmas – draugų protegavimas.
[126] Prieiga internete: http://rai-see.org/wp-content/uploads/2016/01/corruption-survey-2016.pdf 
[127] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje:

http://www.tripwire.com/tripwire/assets/File/ponemon/True_Cost_of_Compliance_Report.pdf; http://dynamic.globalscape.com/files/Whitepaper-The-True-Cost-of-Compliance-with-Data-Protection-Regulations.pdf
[128] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje:

http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/ , taip pat  http://www.stt.lt/lt/menu/tyrimai-ir-analizes/
[129] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.investorsforum.lt/lt/publikacijos
[130] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://investorsforum.lt/category/publikacijos/lipi-res/
[131] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.skaidrumas.lt/imones.
[132] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.heritage.org/index/country/lithuania
[133] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.heritage.org/index/pdf/2016/book/index_2016.pdf
[134] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.doingbusiness.org/rankings
[135] Prieiga internete: http://www.business-anti-corruption.org/