SOCIOLOGINIŲ KORUPCIJOS TYRIMŲ REZULTATAI

 

Transparency International „Korupcijos suvokimo indeksas“[108]

 

Tai vienas žinomiausių ir labiausiai pripažįstamas tyrimas, kuriuo vertinami valstybių gebėjimai kontroliuoti korupciją kaip reiškinį, matuojant korupcijos mastą viešajame sektoriuje ir politikoje.

Pagal 2015 m. „Transparency International“ atlikto Korupcijos suvokimo indekso[2] (toliau – KSI) tyrimo rezultatus Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše.

Korupcijos suvokimas šalyse įvertinamas konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia, kad šalis yra labai korumpuota, 100 – kad labai skaidri.

Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užėmė 16 vietą, o tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių – 18 vietą. Nuo 2012 m. Lietuvos KSI nuosekliai auga ir per 4 metus paaugo 7 balais.

Atkreiptinas dėmesys, kad KSI nurodo lygį, kuriuo valstybėse yra suvokiamas korupcijos paplitimas tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų, jų neskaidrūs santykiai su privačiu sektoriumi, tai yra, indeksas atspindi ne realią korupcijos situaciją šalyse, bet konkrečių valstybių ir užsienio ekspertų bei verslo atstovų nuomonę, kuri remiasi jų suvokimu, kiek valstybėje paplitusi korupcija, todėl labai svarbu yra tinkamai informuoti visuomenę (kartu ir privatų sektorių) apie korupcijos atvejus ir jos realų paplitimą, kad nesusidarytų vaizdas, jog korupcijos yra daugiau negu yra iš tikrųjų, bei tokiu būdu nebūtų nepelnytai sumenkinamas valstybės prestižas tarptautinėje verslo rinkoje.

 

TRACE Matrix (korupcijos grėsmės vertinimo indeksas)[110]

 

2014 m. lapkričio mėn. JAV tarptautinė verslininkų asociacija „TRACE International“ kartu su JAV analitikų centru „Rand Corporation“ paviešino naują, verslininkams skirtą korupcijos grėsmės vertinimo indeksą – TRACE Matrix[111]. Jame Lietuva užėmė labai aukštą poziciją – 18 iš 197, aplenkdama ne tik Estiją (22 vieta) ir Latviją (25 vieta), bet ir Jungtinę Karalystę, Daniją ir kitas Vakarų Europos šalis, kurios paprastai (kituose tyrimuose) Lietuvą gerokai lenkia.

 

Pagal „TRACE“ indeksą valstybės vertinamos pagal keturis pagrindinius kriterijus:

  1. Kaip verslininkams tenka bendrauti su šalies valdžia (ar daug kontaktų, ar tikimasi kyšių, kokia yra reguliavimo našta);
  2. Kokie šalyje nustatyti antikorupciniai įstatymai ir kaip jie įgyvendinami praktikoje;
  3. Ar skaidrus viešasis sektorius ir jo vykdomos procedūros;
  4. Ar visuomenė turi galimybę prižiūrėti išvardytus procesus, pavyzdžiui, pasitelkus žiniasklaidą.

 

Eurobarometro sociologinis tyrimas „Verslo požiūris į korupciją“[112]

 

Šiame bei daugelyje kitų tyrimų pastebėta tendencija, jog verslo atstovai, kurie apklausos metu deklaravo, jog jų atstovaujamų įmonių apyvarta paskutiniu metu padidėjo, buvo mažiau linkę skųstis biurokratizmu, korupcija, administracine našta bei kitais verslo sąlygas apsunkinančiais veiksniais, negu verslo atstovai, kurių atstovaujamų įmonių apyvarta sumažėjo. Tai suponuoja, jog verslas, neretai kaltindamas esamą teisinį reguliavimą ir tariamą korupciją, tokiu būdu galimai bando pateisinti savo nesėkmes.

Taip pat minėtas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje 8 % sumažėjo verslininkų, manančių, kad korupciją paveikė jų galimybes laimėti viešąjį pirkimo konkursą.

Tyrimo metu apklaustų verslininkų manymu, korupcija nėra pagrindinė problema vystant verslą ir užima paskutinę vietą iš 9 veiksnių, darančių neigiamą įtaką verslui, po: 1) didelių mokesčių tarifų; 2) sparčios teisinio reglamentavimo ir politikos kaitos; 3) silpno finansavimo ir kreditų prieinamumo; 4) priemonių išieškoti skolas trūkumo; 5) administracinių procedūrų sudėtingumo; 6) nepotizmo ir protekcionizmo; 7) varžančio darbo santykių reglamentavimo; 8) nepakankamos infrastruktūros.

Mažiau negu trečdalis (28 %) Lietuvos verslininkų korupciją įvardijo kaip vieną iš problemų neigiamai veikiančių verslą. Nepaisant to, jų nuomone, šis reiškinys yra pakankamai plačiai paplitęs – taip manė net 82 % apklaustųjų arba 7 % mažiau negu 2013 m.

Be to, nors Lietuvos verslininkai mano, kad nepotizmas[113] ir kronizmas[114] yra aktualus viešajam sektoriui, tačiau kartu pripažįsta, jog privačiame sektoriuje ši problema yra labiau paplitusi.

 

Control Risk tyrimas „Verslo požiūris į korupciją 2015–2016 m.“[115]

 

Net 41 % Control Risk apklaustų tarptautinio verslo atstovų nurodė, kad korupcijos rizika buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jie pasitraukė iš sandorio, į kurį jau buvo investuota laiko ir pinigų (didžioji dauguma iš taip pasielgusių įmonių buvo iš Vakarų valstybių), kas liudija apie tai, kad korupcija yra bene viena didžiausių kliūčių, stabdančių užsienio investicijas.

Remiantis tyrimo rezultatais, lyginant su 2006 m. tyrimo duomenimis, šiuo metu Vakarų valstybės, vykdančios griežtą antikorupcinę politiką, dėl nesąžiningos konkurencijos patiria vis mažiau žalos, 2006 m. žalos prisipažino patyrę 44 % respondentų, o 2015 m. – 24 %.

Respondentai labai pozityviai vertino tarptautinio lygio teisės aktus, skirtus kovai su korupcija: 81 % nurodė manantys, kad jie gerina verslo aplinką; 64 % – kad atgraso korumpuotus konkurentus; 55 % – kad sudaro palankesnes sąlygas etiškai veikiančioms bendrovėms įeiti į didelės rizikos rinkas.

 

Apklaustos įmonės nurodė vykdančios šias antikorupcines priemones:

  1. 87 % įmonių turi oficialiąją politiką aiškiai draudžiančią kyšius;
  2. 64 % vykdo antikorupcinius mokymus darbuotojams;
  3. 58 % turi anonimines pranešėjų linijas;
  4. 58 % naudoja tipines sutarčių su subrangovais sąlygas, numatančias draudimą kyšininkauti;
  5. 43 % atlieka išankstinio verslo partnerių veiklos teisinio ir finansinio patikrinimo procedūras;
  6. 43 % vykdo antikorupcinius auditus ar peržiūros procedūras;
  7. 43 % turi teisę audituoti trečiąsias šalis;
  8. 39 % atlieka korupcijos rizikos vertinimo procedūras įeinant į naujas šalis;
  9. 30 % yra sukūrę mokymo programas aukštesnio rango vadovams ir valdybų nariams;
  10. 21 % turi sandorių rizikos stebėjimo programinę įrangą / aplikacijas;
  11. 19 % turi trečiųjų šalių tikrinimo programinę įrangą.

 

Pažymėtina, kad Control Risk tyrimo vykdytojai atkreipė dėmesį į tai, jog:

  • atitikties (antikorupcinės) programos dažnai nepasiekia joms keliamų tikslų, todėl tarp įsivaizduojamo programų efektyvumo ir realios padėties būna nemažas atotrūkis. Taip atsitinka dėl Programų nenuoseklumo, neišsamumo ar netinkamo įgyvendinimo, galiausiai įmonėse neretai yra priimami sprendimai be tinkamo rizikų, su kuriomis praktikoje susiduria būtent jų darbuotojai, įvertinimo.
  • Korupcijos mažinimas turėtų būti kiekvieno darbuotojo pareiga, tačiau tam tikslui reikalingas lyderis, kuris galėtų būti pavyzdys visiems. Toks lyderis turėtų suvokti rizikas, su kuriomis susiduria organizacijos darbuotojai kasdienėje savo veikloje, bei paremti juos realiais veiksmais ir patarimais, o ne apsiriboti vien tik įspėjimais apie gresiančias sankcijas. Nesant tokio lyderio ir jo nuoseklaus darbo, tikėtinas darbuotojų nepasitikėjimas vykdoma atitikties (antikorupcine) programa, jos nuostatų nesilaikymas ir galiausiai – pažeidimai.

 

Tikroji atitikties kaina 2011 (anglų kalba. The true cost of compliance)[116]

 

JAV Ponemono institutas kartu su kompanija „Tripwire“ 2011 m. atliko 46 tarptautinių organizacijų tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti verslo organizacijų taikomų atitikties (antikorupcinių) priemonių veiksmingumą ir atsiperkamumą.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu naudojant empirinius duomenis buvo siekiama nustatyti, kiek verslui kainuoja teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis, įskaitant prievolę įgyvendinti antikorupcines priemones, ir kiek – šių taisyklių nesilaikymas.

Tyrimo rezultatų duomenimis prevencijos priemonių įgyvendinimui reikia 3,5 karto mažiau (3,5 mln. $) lėšų nei teisės pažeidimais sukeltų problemų sprendimui (9,4 mln. $).

 

Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014[117]

 

2014 m. STT iniciatyva „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurio metu buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad auga verslo neigiamas požiūris į korupciją, antai mažėja įmonių vadovų, kurie mano, kad norint sutvarkyti reikalus, tenka „primokėti“ (2011 m. tokių asmenų buvo 66 %, o 2014 m. – 53 %). Taip pat sumažėjo manančių, kad kyšiai sutaupo laiką tvarkant administracines procedūras (sumažėjimas nuo 50 iki 27 %).

Tyrimas atskleidė galimai pozityvias ateities tendencijas, tai yra visos respondentų grupės: 22 % gyventojų, 34 % verslininkų ir 41 % valstybės tarnautojų nurodė, kad korupcijos mastas, jų nuomone, per ateinančius 3 metus šiek tiek arba labai sumažės, ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2005 m. Prie pozityvaus nusiteikimo priskirtina ir tai, kad didėja tiek gyventojų, tiek įmonių vadovų skaičius, kurie kyšio neduotų, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams.

Pastebimas įmonių vadovų, turėjusių korupcinę patirtį mažėjimas, tik 6 % apklaustųjų nurodė davę kyšį per 12 mėnesių laikotarpį ir 14 % – per 5 metų laikotarpį (šis rodiklis tolygiai mažėja nuo 2001 m.).

Svarbus aspektas yra tas, kad verslas antikorupcinę aplinką vertina ženkliai geriau nei gyventojai bei valstybės tarnautojai ir verslo apklausos rezultatai daug pozityvesni nei gyventojų.

Kitą vertus, Lietuvoje vis dar yra didelis atotrūkis tarp realios ir įsivaizduojamos korupcijos, pavyzdžiui, 88 % gyventojų laikėsi nuomonės, kad muitinė yra labai korumpuota arba iš dalies korumpuota, tačiau muitinės formalumus per penkerius metus tvarkė tik 33 respondentai, iš kurių kyšius mokėjo 35 %. Panaši padėtis ir su teismais: 80 % gyventojų nurodė manantys, kad teismai yra labai korumpuoti arba iš dalies korumpuoti, tačiau su baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimais susidūrė tik 95 respondentai (t. y. 9,5 % nuo visų dalyvavusių apklausoje), o kyšius iš jų galimai mokėjo tik penktadalis. Darytina išvada, kad didžioji dalis gyventojų apie galimą korupciją tam tikrose institucijose sužino tik iš aplinkos arba spėja apie korupcijos buvimą joje.

 

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimas[118]

 

Lietuvos Asociacija „Investors‘ Forum“ kas ketvirtį atlieka Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (toliau – LIPI) tyrimą. LIPI atspindi didžiausių Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių požiūrį ir lūkesčius dėl Lietuvos verslo klimato ir investicinės aplinkos. Indekso tikslas – įvertinti šalies verslo aplinką ir Lietuvos ekonomikos patrauklumą užsienio investuotojams, atsižvelgiant į šalyje jau veikiančių investuotojų patirtį ir pastebėjimus.

Viena iš ryškėjančių LIPI tendencijų – augantis investuotojų susirūpinimas verslo skaidrumo situacija šalyje. 2016 m. I ketvirčio duomenimis keturi penktadaliai respondentų (79 %) mini verslo skaidrumą kaip sritį, būtinai reikalaujančią pokyčių. Vien lyginant su 2015 m. IV ketvirčiu šis skaičius šoktelėjo dešimčia nuošimčių. Žemiau pateikiamas pokyčių reikalaujančios srities – verslo skaidrumo tendenciją atspindintis grafikas:

 

 

Ekonominės laisvės indeksas [119]

 

Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro JAV ekonominių tyrimų centras „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“. Šis tyrimas vertina šalis pagal tokius kriterijus kaip verslo laisvė, darbo santykių reguliavimas, vyriausybės išlaidos, finansinė laisvė ir kt. Viena iš tyrimo dalių – laisvė nuo korupcijos.

2016 m. Lietuva šiame indekse užėmė 13 vietą tarp 178 valstybių, ir lyginant su praeitais metais pakilo per dvi pozicijas, o jos bendras įvertinimas padidėjo 0,5 balo iki 75,2 proc. Šis Lietuvos įvertinimas yra geriausias nuo 1996 metų. Kitą vertus, būtent Lietuvos darbo santykių reguliavimas bei laisvė nuo korupcijos šiame tyrime buvo įvertinti prasčiausiais balais.

 

„Doing business 2016“ tyrimas[120]

 

Netiesiogiai su korupcija gali būti siejamas ir „Doing Business 2016“ tyrimas. Tyrimo metu analizuojami tokie aspektai kaip: verslo pradėjimo galimybės, kredito gavimo galimybės, prisijungimas prie elektros tinklų, investuotojų apsauga, prekyba su kitomis valstybėmis, verslo pabaiga, nemokumas / bankrotas. Kiekvienoje srityje tiriama teisinė bazė, procedūrų pokyčiai, valstybėje atliktos reformos ir pan. Laikoma, kad kuo paprastesnės procedūros ir kuo mažesnį skaičių jų reikia atlikti kiekvienoje iš minėtų sričių, tuo palankesnė verslui sukuriama aplinka, o tai savo ruožtu sąlygoja ir mažesnį korupcijos lygį.

2015 m. Lietuva tyrime užima 20 vietą iš 189 šalių. Šalies reitingą iš dalies pakėlė PVM mokėtojo registracijos procedūros pagreitinimas, smulkiųjų akcininkų apsauga, prisijungimo prie elektros tinklų srityje įvertintos dvi pagrindinės reformos – nustatytas trumpesnis nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prie elektros tinklų prijungimo paslaugos terminas ir sumažintas prisijungimo prie elektros tinklų procedūrų skaičius. Tačiau įvertinimui labiausiai pakenkė ilgas nemokumo procedūrų tvarkymo laikas, nepakankamos kreditų gavimo verslui galimybės. Tiesa, pagal verslo pradėjimo galimybes Lietuva užėmė 8 vietą, o pagal nuosavybės įregistravimą – 2.

Laikytina, kad korupcijos paplitimui prielaidos atsiranda tose srityse, kuriose procedūros yra sudėtingai reglamentuotos, o dokumentų tvarkymas iš verslo reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų sąnaudų. Siekiant geresnio įvertinimo ir palankesnės verslui aplinkos, būtina lengvinti procedūras ir supaprastinti teisinį reglamentavimą probleminėse srityse.

 

Verslo antikorupcinė interneto svetainė[121]

 

Daug vertingos informacijos apie Lietuvos bei kitų pasaulio valstybių antikorupcinę aplinką (korupcijos paplitimą teisminėje sistemoje, policijoje, valstybės tarnyboje, žemėtvarkoje, mokesčių administravime, muitinėje, viešuosiuose pirkimuose, aplinkosaugoje ir pan.) galima rasti Pasaulio verslo antikorupcinėje interneto svetainėje – „Business Anti-corruption Portal“.

__________________



[108] Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti interneto svetainėje: https://www.transparency.org/cpi2015 
[109] KSI yra vienas žinomiausių kasmet pasaulyje atliekamų korupcijos suvokimo tyrimų. Šis indeksas yra svarbus informacijos šaltinis tarptautinėms politinėms institucijoms, verslo ir finansų struktūroms, svarstančioms investuoti ar vystyti naujus verslo projektus kurioje nors valstybėje.
[110] 2001 m. įsteigtos asociacijos tikslas – padėti įmonėms, visų pirma didelėms tarptautinėms korporacijoms laikytis antikorupcinių standartų (1977 m. JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymo (angl. Foreign Corrupt Practices Act) ir EBPO konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose) ir priversti jų laikytis savo komercinius tarpininkus.
[111] Plačiau apie indeksą galima paskaityti interneto svetainėje: http://www.traceinternational.org/trace-matrix/ 
[112] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/FLASH/surveyKy/2084 
[113] Nepotizmas – šeimos narių ir giminių protegavimas.
[114] Kronizmas – draugų protegavimas.
[115] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: https://www.controlrisks.com/webcasts/studio/2015-GENERAL/corruption-report/corruption-survey-2015.pdf 
[116] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje:

http://www.tripwire.com/tripwire/assets/File/ponemon/True_Cost_of_Compliance_Report.pdf 
[117] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje:

http://www.transparency.lt/wp-content/uploads/2015/10/korupcijoszemelapis20141.pdf 
[118] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.investorsforum.lt/lt/publikacijos
[119] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.heritage.org/index/country/lithuania 
[120] Tyrimo rezultatus galima rasti interneto svetainėje: http://www.doingbusiness.org/rankings 
[121] Interneto svetainė: http://www.business-anti-corruption.org/