KORUPCIJOS IR ATSAKOMYBĖS UŽ JĄ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

 

Baudžiamosios teisės taikymas yra kraštutinė poveikio priemonė (ultima ratio) ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų ir taikoma tik už pavojingiausias veikas, prie kurių yra priskiriamos ir korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

 

Korupcinio pobūdžio veikos, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę, yra nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Mažiau pavojingi korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai yra nustatyti kituose teisės aktuose ir paprastai užtraukia švelnesnes pasekmes (pavyzdžiui, drausminę ar administracinę atsakomybę).

 

TARPTAUTINIAI TEISĖS AKTAI DĖL KORUPCIJOS

 

Lietuva yra pagrindinių antikorupcinių tarptautinių konvencijų, kuriose yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas kriminalizuoti korupciją, dalyvė. Didžioji dalis šių konvencijų, be kita ko, įpareigoja jas pasirašiusias valstybes numatyti baudžiamąją atsakomybę ir už kyšininkavimą privačiame sektoriuje.

 

ES Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje

Šio pamatinio sprendimo preambulės 10 punkte nurodyta, kad juo visų pirma siekiama užtikrinti, kad aktyvioji ir pasyvioji korupcija[122] privačiame sektoriuje būtų laikomos nusikaltimais visose valstybės narėse, kad juridinis asmuo taip pat galėtų būti laikomas atsakingu už tokius nusikaltimus ir kad už šiuos nusikaltimus būtų skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bausmės. Pamatinio sprendimo 2 straipsnis apibrėžia, kas laikoma aktyviąja ir pasyviąja korupcija privačiame sektoriuje.

 

Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją[123]

 

Šią Konvenciją Lietuva ratifikavo 2006 m. gruodžio 5 d. Jos 21 straipsnis nustato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, svarsto galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai, įvykdyti ekonominės, finansinės ar komercinės veiklos metu:

a) pažadas, siūlymas ar davimas tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiam asmeniui, vadovaujančiam privataus sektoriaus subjektui arba einančiam jame bet kokias pareigas, bet kokio nepagrįsto atlygio, skirto jam pačiam ar kitam asmeniui, siekiant jo veikimo ar neveikimo netinkamai vykdant savo pareigas;

b) bet kokio asmens, vadovaujančio privataus sektoriaus subjektui arba einančio jame bet kokias pareigas, tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio nepagrįsto atlygio, skirto jam pačiam ar kuriam kitam asmeniui, siekiant jo veikimo ar neveikimo netinkamai vykdant savo pareigas.

26 straipsnis numato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, imasi būtinų priemonių pagal jos teisės principus, kad nustatytų juridinių asmenų atsakomybę už dalyvavimą šios Konvencijos nustatytuose nusikaltimuose; pagal valstybės, šios Konvencijos Šalies, teisės principus juridinių asmenų atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė ar administracinė, tokia atsakomybė nepažeidžia nusikaltimą padariusių fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

 

Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos[124]

 

Konvenciją Lietuva ratifikavo 2002 m. sausio 25 d. 7 ir 8 Konvencijos straipsniai taip pat įpareigoja prie jos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal jų nacionalinę teisę baudžiamoji atsakomybė atsirastų už kyšininkavimą privačiame sektoriuje.

Be to, šios Konvencijos 19 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena Šalis užtikrina, kad atsakomybėn patrauktiems juridiniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios ar kitos sankcijos, įskaitant pinigines sankcijas.

 

Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos[125]

 

Ši Konvencija nustato, kad kiekviena šalis asmenims, patyrusiems žalos dėl korupcijos, savo nacionalinėje teisėje numato teisę pareikšti ieškinį, siekiant visiško tokios žalos atlyginimo. Toks atlyginimas gali apimti materialinę žalą, negautą pelną ir nepiniginius nuostolius.

 

EBPO Konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius[126]

 

Lietuva yra kandidatė prisijungti prie 1997 m. lapkričio 21 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO arba OECD[127]) Konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. 2015 m. balandžio 9 d. EBPO Taryba posėdyje vienbalsiai nusprendė pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą.

Į EBPO įstojusios ir prie konvencijos prisijungusios valstybės savo nacionaliniuose teisės aktuose įsipareigoja nustatyti baudžiamąją atsakomybę už užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimą. Konvencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos eksportui į užsienio valstybes, ypač tais atvejais, kai labiau išsivysčiusios valstybės bando nesąžiningais būdais įeiti į trečiųjų šalių rinką.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka apima ir užsienio valstybės pareigūnus bei užsienio valstybių valdomų įmonių ir organizacijų vadovus[128], todėl Lietuvos verslo organizacijos, kurios neskaidriai vysto savo verslą bet kokioje užsienio valstybėje ir moka kyšius užsienio valstybės tarnautojams ir užsienio valstybių valdomų įmonių bei organizacijų vadovams, už tai jau dabar gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje (pastebėtina, kad 2015 m. lapkričio 19 d. BK pakeitimais buvo užkirstas kelias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį užsienio valstybės pareigūnui).

Pažymėtina, kad Lietuvos teisinis reguliavimas užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose kontekste iš esmės atitinka EBPO konvencijos reikalavimus bei EBPO rekomendacijas.

 

Atsižvelgiant į EBPO Gerosios praktikos gaires dėl Konvencijos atskirų straipsnių įgyvendinimo[129], Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XII-2780, kuriame buvo nustatyta, kad:

  • Juridinis asmuo gali atsakyti pagal BK ir tais atvejais, kai fizinis asmuo už jo padarytą veiką nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; 
  • Juridinis asmuo atsako ne tik tais atvejais, kai nusikaltimą juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas padaro dėl savo vadovo nepakankamos priežiūros ar kontrolės, bet ir jo nurodymu ar leidimu.
  • Juridinis asmuo gali atsakyti ir už susijusio juridinio asmens jo naudai padarytą veiką.

 

Pagal naujai nustatytą teisinį reglamentavimą už užsienyje veikiančių Lietuvos organizacijų dukterinių bendrovių šiose šalyse padarytas korupcinio pobūdžio veikas baudžiamojon atsakomybėn galės būti traukiamos ir motininės organizacijos Lietuvoje, jeigu nusikalstamos veikos bus padarytos motininės organizacijos naudai jos vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės.

Kaip tokią situaciją iliustruojantis pavyzdys paminėtinas atvejis, kai JAV teisingumo departamentas 8,82 mln. JAV dolerių bauda nubaudė Virdžinijos valstijoje įsikūrusią „Data Systems & Solutions“ už tai, jog šios bendrovės atstovai 1999–2002 m. per tarpininkus mokėjo kyšius Lietuvos VĮ Ignalinos atominės elektrinės pareigūnams, kad gautų sutartis paslaugoms elektrinei teikti[130].

Kitą vertus, analizuojant Lietuvoje nusistovėjusią sankcijų skyrimo praktiką, pastebėtina, jog tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenis skiriamos bausmės sulaukia užsienio ekspertų kritikos kaip nepakankamai atgrasančios. Pavyzdžiui, vertinant baudos bausmę juridiniams asmenims, EBPO Antikorupcijos tinklo Rytų Europai ir Centrinei Azijai apibendrinime išskirta, kad Lietuvoje galima minimali bauda juridiniam asmeniui yra mažiausia iš apklaustų šalių. Apibendrinime kaip kritikuotinas pristatomas ir tas faktas, kad Lietuvoje didžiausia paskirta bauda juridiniam asmeniui gerokai nesiekė net galimos skirti baudos vidurkio. Be to, kaip neužtikrinančios visos turtinės naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai gautos iš papirkimo, paėmimo kritikuojamos ir Lietuvoje taikomos turto konfiskavimo sąlygos.

Tokie vertinimai leidžia teigti, kad esamas Lietuvos reguliavimas ir vystoma praktika tarptautiniu požiūriu, tame tarpe baudos juridiniams asmenims, gali būti vertinama kaip vis dar reikalaujanti papildomos peržiūros ir pakeitimų ne tik atsakomybės neišvengiamumo, bet ir jos griežtinimo linkme.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog gavus, tiesiogiai ar netiesiogiai indikuojančią galimo užsienio pareigūno papirkimo požymius informaciją, ji turėtų būti nedelsiant perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Plačiau apie atsakomybę už užsienio pareigūnų papirkimą ir diplomatinių atstovybių vaidmenį ribojant papirkinėjimus užsienyje žiūrėti Vadovo Priedą Nr. 7.

 

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALSTAMAS VEIKAS REGLAMENTAVIMAS NACIONALINĖJE TEISĖJE

 

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse[131] (toliau – BK) yra kriminalizuotos šios pagrindinės 6 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos: kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas ir tarnybos pareigų neatlikimas. Esant tam tikromis aplinkybėmis korupcinio pobūdžio nusikalstama veika gali būti laikoma ir kita nusikalstama veika, pvz., sukčiavimas, valstybės paslapties atskleidimas ir pan.

Už išvardytas nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, padarę nusikaltimus užsienyje, o už BK 225–227 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas (kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir papirkimą), kurias kriminalizuoti įpareigoja tarptautinės konvencijos ir Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys, atsako visi asmenys, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytas veikas baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus.

 

 

BK 225 straipsnis kyšininkavimas (pasyvioji korupcija)

 

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo[132].

 

 

BK 226 straipsnis prekyba poveikiu

 

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

 

BK 227 straipsnis papirkimas (aktyvioji korupcija)

 

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką  pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

 

BK 228 straipsnis piktnaudžiavimas

 

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

 

BK 2281 straipsnis neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas

 

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

 

BK 229 straipsnis tarnybos pareigų neatlikimas

 

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

BK 230 straipsnis sąvokų išaiškinimas

 

1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris atlieka valdžios atstovo funkcijas, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

5. Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

 

 

UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖS AKTAI DĖL KORUPCIJOS

 

Verslo organizacijoms, kurios vykdo arba planuoja vykdyti savo komercinę veiklą tarptautiniu mastu arba tam tikrose užsienio valstybėse, tikslinga būtų iš anksto susipažinti su specifiniais, kai kurių užsienio šalių antikorupciniais reikalavimais.

 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) 1977 m. Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymas, angl. Foreign Corrupt Practices Act (toliau – FCPA).

 

Šis įstatymas susideda iš trijų pagrindinių dalių:

  • Antikorupcinių nuostatų;
  • Reikalavimų įmonių atskaitomybei;
  • Reikalavimų įmonių vidinei kontrolei.

 

FCPA pasižymi griežtais antikorupciniais reikalavimais, kurie taikomi tiek JAV, tiek tam tikrais atvejais ir už šios valstybės ribų.

Pagal šį įstatymą nusikaltimu laikomi bet kokie JAV gyventojo ar organizacijos veiksmai, kuriais užsienio valstybės tarnautojui tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiama ar pažadama suteikti bet kokio pobūdžio naudą, siekiant pelnyti arba išlaikyti nepagrįstą pranašumą.

 

Sąvoka „JAV gyventojas ar organizacija“ apima:

  • visus JAV gyventojus, taip pat JAV piliečius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;
  • juridinius asmenis, įsteigtus pagal JAV įstatymus;
  • JAV vertybinių popierių emitentus[133];
  • JAV juridinių asmenų ir emitentų darbuotojus, pareigūnus, direktorius, akcininkus ir agentus;
  • bet kokius fizinius ir juridinius asmenis jų buvimo JAV metu.

 

Pavyzdžiui, 2016 m. JAV teisingumo departamentas viešai pranešė, kad Masačiusetso informacinių technologijų įmonė PTV INC turės sumokėti 28 mln. JAV dolerių už FCPA nuostatų pažeidimą, o būtent už tai, kad 2006 – 2011 m. prisidengdama neva Kinijos valstybės valdomų įmonių darbuotojų mokymais, organizavo pastariesiems maždaug 1 mln. JAV dolerių vertės pramogines keliones, kas leido PTV INC su Kinijos valstybės valdomomis įmonėmis pasirašyti sutartis už 13 mln. JAV dolerių. Nustatyta, kad iš Kinijos atvykę darbuotojai vieną dieną praleisdavo mokymuose PTV INC būstinėje Masačiusetse, o likusiomis kelionės dienomis mėgavosi laisvalaikio veikla, kuri apėmė įvairias ekskursijas po JAV valstijas ir kitas pramogas, įskaitant golfo žaidimą. Maskuodama neteisėtas išlaidas, PTV INC buhalterinėje apskaitoje jas nurodė kaip išmokėtus komisinius ir verslo išlaidas[134].

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, FCPA tam tikrais atvejais galėtų būti taikomas ir Lietuvos verslo organizacijoms, pavyzdžiui:

  • jei Lietuvos bendrovė būtų listinguojama JAV vertybinių popierių biržoje;
  • Lietuvos bendrovių dukterinėms įmonėms, veikiančioms JAV;
  • JAV bendrovių dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje;
  • Lietuvos bendrovėms, vykdančioms komercinę veiklą JAV;
  • Lietuvos bendrovių pasamdytiems JAV darbuotojams;
  • Lietuvos piliečiams buvimo JAV metu.

 

Skirtingai nuo Lietuvos teisinio reglamentavimo, FCPA leidžia verslui smulkius mokėjimus užsienio valstybių viešojo sektoriaus atstovams, taip vadinamus „verslo sąlygas palengvinančius mokėjimus“ arba „skubos mokesčius“ (angl. facilitation payments), už pastarųjų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

 

Kad tokie mokėjimai būtų teisėti, turi būti tenkinamos kelios sąlygos:

  1. Mokestis turi būti nedidelės vertės (ar atitinkamas mokestis laikytinas kyšiu ar skubos mokesčiu kaskart vertinama individualiai);
  2. Mokestis gali būti sumokamas tik užsienio valstybės pareigūnui;
  3. Mokestis sumokamas tik už teisėtus veiksmus, tai yra, mokestį sumokantis subjektas turi teisę tikėtis tokių veiksmų ir yra išpildęs visus reikalavimus, kad jie būtų atlikti, o veiksmus atliekantis ar sprendimus priimantis valstybės tarnautojas yra įgaliotas atitinkamai elgtis;
  4. Vienintelis teisėtas mokesčio tikslas – kad tam tikra viešoji ar administracinė paslauga būtų suteikta skubiau;
  5. Už tokio pobūdžio mokėjimus verslo organizacijos turi atsiskaityti, jie turi būti deklaruojami ir aiškiai apskaitomi organizacijos finansinėje atskaitomybėje.

 

Pavyzdžiui, pagal FCPA JAV bendrovė, kuri Lietuvoje būtų pridavusi visus reikiamus dokumentus statybų leidimui gauti ir sumokėjusi nedidelės vertės „skubos mokestį“ atitinkamus įgaliojimus turinčiam savivaldybės tarnautojui už spartesnį statybos leidimo išdavimą, nebūtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn JAV. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokie veiksmai pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus yra draudžiami, todėl tiek JAV bendrovė sumokėjusi pinigus, tiek šiuos pinigus priėmęs valstybės tarnautojas Lietuvoje būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą.

 

Jungtinės Karalystės 2011 m. Kyšininkavimo aktas, angl. The United Kingdom`s UK Bribery Act (toliau – UKBA).

UKBA laikytinas vienu griežčiausiu antikorupciniu teisės aktu Europoje, kuris skirtingai negu FCPA draudžia bet kokius „skubos mokesčius“ (angl. facilitation payments), numato baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą privačiame sektoriuje bei nustato reikalavimus verslui dėl korupcijos prevencijos ir atitikties programų.

Pagal šį įstatymą korupcijos prevencijos priemonių nevykdymas versle yra prilyginamas nusikalstamai veikai, todėl jei verslo organizacijoje dirbantis arba jos vardu veikiantis asmuo padaro korupcinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio naudos galėjo gauti atstovaujama organizacija, pastaroji kartu yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Vienintele galimybe tokiai bendrovei apsiginti nuo pareiškiamų kaltinimų yra įrodyti, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama užkirsti kelią darbuotojo nusikalstamam elgesiui, tai yra savo veikloje įgyvendino atitinkamas korupcijos prevencijos priemones.

 

Britų teisinės institucijos yra parengusios gaires, kas laikytina tinkama kovos su korupcija programa, kuri leistų išvengti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, – Kyšininkavimo akto Gairės 2010 (angl. The Bribery Act 2010 – Guidance [135]). Gairės susideda iš šešių pagrindinių principų:

  • Korupcijos prevencijos priemonės turi būti proporcingos, aiškios ir veiksmingos, parengtos atsižvelgiant į vykdomo verslo ypatumus ir galinčias pasireikšti konkrečias korupcijos rizikas;
  • Būtinas bendrovės vadovybės, valdybos, akcininkų / savininkų įsipareigojimas ir dalyvavimas įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones;
  • Atliekamas nuolatinis verslo vertinimas, atsižvelgiant į vidinius ir išorinius rizikos faktorius;
  • Proporcingas ir rizika pagrįstas verslo partnerių išankstinio patikrinimo vykdymas;
  • Tinkama komunikacija ir mokymai – kad antikorupcinės procedūros būtų įsisąmonintos ir suprantamos visuose verslo lygmenyse;
  • Nuolatinė procedūrų kontrolė, peržiūrėjimas ir esant reikalui tobulinimas.

 

Taip pat galima paminėti, jog:

  • Belgijoje kyšininkavimas yra pagrindas juridiniam asmeniui būti diskvalifikuotam iš valstybės remiamų sutarčių ir kontraktų.
  • Danijoje 2013 m. mokesčių kodeksas buvo pakeistas taip, kad uždraudė įmonėms atskaitymus iš kyšių ir „skubos mokesčių“.
  • Estijoje motininė bendrovė yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkė, jei nustatoma, kad jos dukterinė bendrovė padarė kyšininkavimo nusikalstamą veiką, motininei įmonei davus tam leidimą ar finansavus tokį aktą. Estijos Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties su juridiniu asmeniu ir negali taikyti viešųjų pirkimų procedūros konkurso dalyviui ar kandidatui, kuris buvo nuteistas už kyšininkavimą ar panašius nusikaltimus.
  • Latvijoje įmonei, nuteistai už kyšininkavimą, draudžiama trejus metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o Latvijos įmonių pajamų mokesčių įstatymas nustato, jog išlaidos, nesusijusios su ekonomine veikla (prie kurių priskiriami ir kyšiai), negali būti išskaičiuojamos iš mokesčių.
  • Prancūzijoje motininė įmonė gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkė arba organizatorė už kyšininkavimą padarytą savo padalinio kitoje šalyje.
  • Vokietijoje juridinis asmuo už korupcinius nusikaltimus atsako Administracinių pažeidimų įstatymo nustatyta tvarka, kompanijos gali atsakyti ir už tai, kad nesiėmė pakankamai prevencinių priemonių užkirsti keliui jos darbuotojų kyšininkavimui; bendrovės atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar fizinis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; kompanijos gali būti nubaustos baudomis iki 1 milijono eurų, bet gali prarasti daug daugiau per ekonominės naudos, gautos iš kyšių, konfiskavimą; kompanijos taip pat gali būti baudžiamos terminuotu arba neterminuotu licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla atėmimu ar sustabdymu.

 

KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APIBRĖŽIMAI IR PRAKTINIAI PAVYZDŽIAI

 

Kiekvienas verslo organizacijos darbuotojas turėtų suvokti:

  • kas yra korupcija (kokios yra korupcinio pobūdžio veikos, kokią atsakomybę jos užtraukia kaltininkui ir jo organizacijai),
  • kas yra interesų konfliktas ir kaip elgtis esant atitinkamai situacijai,
  • kaip dovanos yra traktuojamos viešajame sektoriuje,
  • kokią dovanų politiką vykdo jo verslo organizacija (darbdavys),
  • kas yra labdara ir parama ir kaip ją teikti, kad nekiltų įtarimų dėl jos skaidrumo,

todėl tikslinga būtų išvardytus aspektus bent trumpai aptarti kiekvienos organizacijos antikorupcinėje politikoje arba rengiamoje antikorupcinėje programoje.

 

KYŠININKAVIMAS

 

Dauguma visuomenės, korupciją visų pirma tapatina su kyšininkavimu. Ši korupcijos forma priskiriama prie ypatingai latentinių reiškinių[136]. Kyšininkavimo latentiškumą lemia šie faktoriai:

  • abi šalys (tiek kyšio davėjas, tiek kyšio gavėjas) yra suinteresuotos įvykį nuslėpti;
  • abiem šalims nusikalstama veika yra naudinga;
  • pasekmės nėra akivaizdžiai matomos ir dažniausiai, jei paaiškėja, tai tik praėjus tam tikram laikui;
  • nors visuomenė šį reiškinį smerkia, nemaža dalis vis dar noriai duoda / ima kyšius arba yra pasirengę jį duoti / paimti.

 

Lietuvos BK 225 straipsnis numato penkias savarankiškas kyšininkavimo formas:

  • kyšio priėmimą;
  • pažadą priimti kyšį;
  • susitarimą priimti kyšį;
  • kyšio reikalavimą;
  • kyšio provokavimą.

 

Išvardytos kyšininkavimo nusikalstamos veikos dar diferencijuojamos pagal:

  • kyšio nulemiamų veiksmų pobūdį:
    • už kyšį atliekami teisėti veiksmai;
    • už kyšį atliekami neteisėti veiksmai.
  • gaunamo kyšio vertę:
    • mažiau negu 1 MGL (iki 38 EUR) – baudžiamasis nusižengimas;
    • nuo 1 MGL iki 250 MGL (nuo 38 iki 9500 EUR) – apysunkis nusikaltimas;
    • per 250 MGL (per 9500EUR) – sunkus nusikaltimas.

 

Kyšio priėmimas

 

Kyšininkavimas visų pirma suprantamas kaip kyšio priėmimas (kitaip tariant – neteisėtai gaunamos turtinės naudos pasisavinimas). Tai seniausia kyšininkavimo pasireiškimo forma, kaip viena iš alternatyvių kyšininkavimo padarymo veikų numatyta visų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, kriminalizuojančiuose šį reiškinį.

Kyšio priėmimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas tampa jo turėtuoju, pavyzdžiui, paima pinigus į rankas, įdeda juos į kišenę, padeda į savo portfelį ar stalčių, pasirašo fiktyvią sutartį, panaikina paskolos raštelį, sužino apie pinigų atsiradimą sąskaitoje ir pan. Nusikalstama veika laikoma baigta jau tuomet, kai kaltininkas priima bent dalį duodamo kyšio.

Pavyzdžiui: aplinkosaugos inspektorius susitaria su pažeidėju, kad už 100 EUR kyšį pastarajam nebus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už netinkamą atliekų tvarkymą. Kadangi asmuo neturi su savimi sutartos pinigų sumos, jis susitaria, kad dalį – tai yra 50 EUR – jis duos iš karto, o dar 50 EUR perduos vėliau asmenų sutartoje vietoje.

Šiuo konkrečiu atveju nusikaltimas yra laikomas baigtu jau nuo kyšio dalies (50 EUR) priėmimo.

 

Pažadėjimas arba susitarimas priimti kyšį

 

Remiantis BK įtvirtinta kyšininkavimo formuluote, baudžiamoji atsakomybė kyla jau vien už pažadą ar susitarimą[137] priimti kyšį, tai yra jau nuo susitarimo ar pažado davimo momento nusikalstama veika yra laikoma baigta ir asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnis nurodo, kad „sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas)“. Tokiu būdu susitarimas priimti kyšį, kaip viena iš alternatyvių kyšininkavimo veikų, taip pat gali būti suprantamas kaip tam tikras nusikalstamas sandoris, kur papirkėjas (oferentas) pateikia savo pasiūlymą (ofertą), o kyšio priėmėjas (akceptantas) jį priimą (akceptuoja).

Sąvokos pažadas bei susitarimas priimti kyšį dažnai vartojamos kaip sinonimai ir paprastai nagrinėjamos kartu neatsiejant vieną nuo kitos. Tačiau pažadas paprastai duodamas neįvardijant kyšio pobūdžio, dydžio, nesusitarus, už kokias konkrečias veikas jis bus duotas. O susitarimas suponuoja abipusį valios išreikštumą ir suderinamumą – abi nusikalstamo sandorio šalys susitaria kokie veiksmai turi būti atlikti, kokio dydžio kyšis, kada, kaip ir kokia forma bus sumokėtas.

Pavyzdžiui: Seimo nariui pasiūloma balsuoti už tam tikrą tik siaurai interesų grupei naudingą įstatymo pataisą, nurodant, kad už tai jam bus „dosniai“ atsilyginta, tačiau kyšis neįvardijamas. Neapibrėžtu kyšiu susigundęs parlamentaras pažada atlikti prašomus veiksmus net nesigilindamas į siūlomo teisės akto nuostatų turinį.

Šiuo atveju nusikaltimas būtų laikomas baigtu jau vien nuo pažado atlikti veiksmus už neapibrėžtą nepagrįstą naudą davimo momento.

 

Kyšio reikalavimas arba provokavimas

 

Sąvoka reikalavimas – tai bet koks noro gauti kyšį pareiškimas, kuris gali būti susijęs su grasinimu padaryti žalą tiek teisėtiems, tiek neteisėtiems asmens interesams, tiek bet koks kitas primygtinis reikalavimas nesant išreikšto grasinimo padaryti kokią nors žalą.

Kyšio gali būti reikalaujama ir už jau atliktus teisėtus ar neteisėtus veiksmus, kuriais buvo patenkinti asmens interesai.

Šalia kyšio reikalavimo kyšininkavimo formuluotėje yra numatytas provokavimas[138] duoti kyšį, abi veikos sudaro alternatyvą (panašiai kaip susitarimas ir pažadas). Esminis šios sąvokos skirtumas nuo reikalavimo yra tas, kad reikalavimas yra atviras, tiesmukiškas, paprastai išreiškiamas žodžiu, o provokavimas tai – netiesioginis, užmaskuotas, dažnai iš kaltininko konkliudentinių veiksmų[139] išplaukiantis skatinimas.

Dažniausiai valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sudaro tokias situacijas, kad asmenys, siekdami apsaugoti savo interesus arba greičiau išspręsti iškilusias problemas, yra priverčiami duoti jiems kyšį. Kitaip tariant – kyšis yra išprovokuojamas.

Pavyzdžiu: juridinis asmuo, norėdamas užsiimti maisto tvarkymo veikla, atitinkamai įrengė savo naujas maisto ruošos patalpas ir Valstybinei maisto ir veterinarijos inspekcijai pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau įgalioti inspektoriai nepagrįstai ilgai ir priekabiai juos nagrinėja, neatvažiuoja įvertinti įrengtų patalpų ir visais įmanomais būdais delsia išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, tokiu būdu provokuodami sumokėti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Pastebėtina, kad kyšio reikalavimo ir provokavimo atveju kaltininkas pats, niekieno neskatinamas, rodo iniciatyvą gauti kyšį.

 

Kyšio nulemiamų veiksmų pobūdis

 

Kaltininkas už kyšį gali atlikti teisėtus arba neteisėtus aktyvius veiksmus, neatlikti minėtų veiksmų arba nuo jų susilaikyti.

Tesėta veika – tai tokia kaltininko veikla, kurią vykdyti jį įgalioja ir įpareigoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai, organizacijos vidaus darbo reglamentas, organizacijos patvirtintos elgesio taisyklės, pareigybės aprašymas ir pan.

 

Neteisėtas veikimas / neveikimas – tai veika, kuria pažeidžiami aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai arba viršijami įgaliojimai:

  • neteisėtas veikimas siejamas su veiksmais, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus;
  • neteisėtas neveikimas reiškia neatlikimą veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.

 

Nepriklausomai nuo to, ar asmuo atlieka teisėtus ar neteisėtus veiksmus, jei už juos atsilyginama, susitariama atsilyginti ar priimamas pažadas atsilyginti ateity arba tokio atlygio reikalaujama ar provokuojama – tokie veiksmai laikomi kyšininkavimu.

Veikų skirstymo į teisėtas ir neteisėtas tikslas – diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę, numatant neteisėtą veiką kaip kvalifikuojantį (padėtį sunkinantį) požymį, pabrėžiantį didesnį neteisėtos veikos pavojingumą. Antai kyšininkavimas pats savaime būdamas neigiamu socialiniu reiškiniu, tampa dar žalingesniu, kai asmuo, priimantis kyšį, už jį atlieka neteisėtus veiksmus.

Todėl, pavyzdžiui, Lošimų priežiūros tarnybos valstybės tarnautojo veiksmai, priimant kyšį iš azartinių lošimų organizatoriaus už leidimo atidaryti naują automatų saloną išdavimą, būtų vertinami kaip mažiau pavojingi ir atitinkamai švelniau baudžiami, jei naujai atidaromas salonas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, negu kad toks leidimas būtų išduodamas automatų salonui, kuris būtų netinkamai įrengtas ir neapsaugotų lankytojų nuo galimo lošimų organizatoriaus sukčiavimo.

 

Kyšio dalykas

 

  • Kyšis gali būti bet kokia neteisėtai gaunama nauda:
    • pavyzdžiui, materialios vertybės: pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, brangenybės, antikvariniai daiktai, dailės kūriniai, baldai, rūbai, maisto produktai, brangūs alkoholiniai gėrimai, puotos iškėlimas ir pan.;
    • materialinės paslaugos, pavyzdžiui: nemokamas gydymas, paskola be palūkanų, geresnio sklypo namo statybai parinkimas, nemokamas buto, automobilio remontas, namo, vilos statyba, neatlygintina nuoma, komercinės paslapties atskleidimas.
  • Kyšis gali būti priimtas tiek savo, tiek kitų fizinių ar juridinių asmenų naudai;
  • Kyšis asmeniui gali būti įteikiamas atvirai (tiesiogiai) arba užmaskuotas (netiesiogiai), pavyzdžiui: dovanojamas, tyčia pralošiamas, paskolinama ir nereikalaujama grąžinti skolos, mokamas nepriklausančiomis premijomis, atlyginama už neatliktus darbus, sumokama už tariamas „konsultacijas“, kaltininko artimiesiems dovanojamos vertybės ar neatlygintinai teikiamos paslaugos.
  • Kyšis gali būti sumokamas tiek prieš, tiek po tam tikros veikos papirkėjo interesais atlikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo patenkino kito asmens interesą tiesiog vykdydamas savo įgaliojimus, iš anksto net neturėdamas ketinimų gauti už tai kyšį, tačiau po to visgi priėmęs nepagrįstą atlygį, neneigia kyšininkavimo požymių ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

 

Kyšininkavimo pavyzdys tarp viešojo ir privataus sektorių atstovų

Įgaliotas statybos techninis prižiūrėtojas, vykdydamas statomo objekto techninę priežiūrą, nustatė rimtus statinio techninius ir saugos trūkumus, apie kuriuos informavo statybas vykdantį rangovą, tačiau kartu nurodė, kad už 2 000 EUR kyšį gali nefiksuoti pažeidimų, nereikalauti juos pašalinti ir sudaryti sąlygas rangovui šiuos trūkumus užmaskuoti.

 

Kyšininkavimo pavyzdys tarp privataus sektoriaus atstovų

Vadybininkas, įmonės direktoriaus įsakymu įgaliotas parinkti įmonei parankiausius tiekėjus, dėl jam suteiktos plačios diskrecijos[140] bei silpnos įmonės vidaus kontrolės, pasirenka atstovaujamai įmonei ne naudingiausią tiekėją, o tą, kuris pasiūlo ir sumoka jam didžiausią kyšį.

Savivaldybės paskelbtame viešojo pirkimo konkurse dalyvauja trys privačios įmonės (tiekėjai), tačiau viena iš jų mainais už nepagrįstą naudą (kyšį) susitaria su likusiomis, kad jos atsiims savo pasiūlymus arba pateiks pasiūlymus, kurie neatitinka pirkimo reikalavimų.

 

PAPIRKIMAS

 

Papirkimas – tai tiesioginis ar netiesioginis kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų.

 

Papirkimas gali pasireikšti keturiomis formomis:

  • kyšio pasiūlymu;
  • pažadėjimu duoti kyšį;
  • kyšio davimu;
  • kyšio pasiūlymu, pažadėjimu duoti kyšį ar kyšio davimu tarpininkui.

 

Kyšio pasiūlymas[141]

 

Kyšio pasiūlymas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens informavimas, kad jeigu jis sutiktų patenkinti papirkėjo interesą, tai gautų kyšį. Kyšis gali būti siūlomas žodine forma arba raštu, taip pat veiksmu, iš kurio galima suprasti, jog siūlomas kyšis.

Pavyzdžiui, asmuo, užkluptas darant administracinės teisės nusižengimą, siekdamas išvengti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nuobaudą paskirti įgaliotam pareigūnui pasiūlo „susitarti“, o pastarajam įspėjus, kad toks pasiūlymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę – įdeda pareigūnui į kišenę 200 EUR.

Nurodytu atveju neteisėtas pasiūlymas pirmiausia pateiktas žodžiu, tačiau įgaliotam asmeniui atsisakius nusikalstamos ofertos, pasiūlymas išreiškiamas veiksmu – įdedant pinigus į jo kišenę.

Pažymėtina, kad pasiūlymas duoti kyšį yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo pranešimo (supažindinimo su informacija) momento, nepaisant to, ar vėliau eina kyšio perdavimo veiksmai ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to ar asmuo sutiko priimti kyšį ar ne.

 

Pažadas[142] duoti kyšį

 

Pažadas duoti kyšį – tai sutikimas duoti kyšį įgaliotam asmeniui su sąlyga, kad bus patenkintas kyšio davėjo interesas.

Pažadas papirkėjo gali būti duodamas konkrečiai neįvardijant kyšio pobūdžio, dydžio, taip pat konkrečiai nenurodant už kokias veikas jis bus duodamas, pavyzdžiui, abstraktaus pažado dosniai atsilyginti ikiteisminio tyrimo pareigūnui davimas, jei bus nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi pažadėjimo sąvoka skirtingai nuo pasiūlymo ar susitarimo leidžia spręsti apie mažesnį korupcinę veiką darančių asmenų valios suderinamumo lygį.

 

Kyšio davimas[143]

 

Kyšio davimas – neteisėtas turtinės naudos suteikimas įgaliotam asmeniui. Jis gali pasireikšti kaip veikimas ar neveikimas, dėl kurio kitas asmuo gauna turtinę naudą.

 

Kyšio davimas gali pasireikšti kaip pinigų ar daiktų perdavimas, sutarties pasirašymas, pinigų pervedimas į sąskaitą, susilaikymas nuo tam tikrų turtinių veiksmų, nenaudingų paperkamajam ir pan.

 

Vienais atvejais kyšis duodamas prieš atliekant davėjo interesais kokius nors veiksmus, kitais – po to, kai jis tuos veiksmus jau atlikęs. Kai kyšis duodamas po papirkėjo pageidaujamų veiksmų atlikimo ar neatlikimo, dažnai jis įvardijamas kaip kyšis–dovana ar kyšis–padėka. Kita vertus, pagal Lietuvos BK kyšio davimo momentas neturi jokios įtakos baudžiamosios atsakomybės atsiradimui ir abi veikos yra vienodai baudžiamos.

 

Papirkimo pavyzdys tarp viešojo ir privataus sektorių atstovų

Aplinkos inspektorius įmonės teritorijoje aptiko didelį kiekį pavojingų ir netinkamai saugomų atliekų, už ką jai grėsė didelė administracinė nuobauda. Siekdamas išvengti gresiančios didelės baudos, įmonės direktorius sumokėjo inspektoriui 200 EUR kyšį, kad įmonėje aptiktos atliekos administracinės teisės pažeidimo protokole būtų įvardintos kaip nepavojingos, kas užtraukė jam ženkliai mažesnę atsakomybę.

 

Papirkimo pavyzdys tarp privataus sektoriaus atstovų

Įmonės vadybininkas, žinodamas, kad konkuruojančios bendrovės, kuri taip pat rengia pasiūlymo dokumentus viešajam pirkimui, informacinių technologijų darbuotojas greitu metu ketino pakeisti darbovietę, susitarė sumokėti pastarajam 1 000 EUR kyšį už jo parengto pasiūlymo viešajam pirkimui kopiją.

 

PREKYBA POVEIKIU

 

Neretai asmenys, siekiantys sau naudingų sprendimų, neturi galimybių tiesiogiai papirkti atitinkamus veiksmus atlikti įgaliotus tarnautojus, todėl į pagalbą pasitelkia jiems įtaką galinčius daryti trečiuosius asmenis, dažnai vadinamus tarpininkais. Tokių tarpininkų kyšininkavimas bei papirkimas taip pat laikytini savarankiškais korupciniais nusikaltimais.

 

Prekyba poveikiu yra apibrėžiama kaip tyčiniai veiksmai, kai:

  • bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti netinkamą poveikį tam tikrų asmenų sprendimams, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, duodamas ar siūlomas bet koks nepagrįstas atlygis, neatsižvelgiant į tai – ar tas atlygis yra skirtas jam pačiam ar bet kuriam kitam asmeniui;
  • kai mainais už poveikį yra prašomas, gaunamas ar priimamas pasiūlymas ar pažadas dėl tokio atlygio, nepaisant to, ar tas poveikis padaromas ir ar tariamu poveikiu pasiekiamas norimas rezultatas.

 

Prekybos poveikiu esmė yra tame, kad dėl asmens specifinės padėties (visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų) ar turimų ryšių (giminystės ar pažinčių) jis turi realią galimybę neteisėtai paveikti atitinkamus įgaliojimus turinčius asmenis ir tai deklaruoja, siekdamas neteisėtos naudos sau ar kitiems.

 

Taigi prekybos poveikiu veika yra dviejų elementų junginys:

  • pažadas tam tikram asmeniui už kyšį paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis patenkintų kyšio davėjo interesus (teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų jo naudai);
  • pažadas duodamas pasinaudojant savo tikėtina įtaka atitinkamai institucijai, įstaigai, organizacijai ar oficialias pareigas einančiam asmeniui. Įtakos pagrindu gali būti visuomeninė padėtis, tarnyba, įgaliojimai, giminystė, pažintys ir pan.

 

Inkriminuojant šį nusikaltimą, neturi reikšmės, ar kaltininkas žada kyšį perduoti atitinkamam oficialiam asmeniui, ar žada visą jį pasiimti sau.

Pats pažadas gali būti tiek kategoriškas, žadant sėkmę, tiek ir atsargus, žadant tik pabandyti tai padaryti.

Prekyba poveikiu inkriminuotina tiek tada, kai kaltininkas pats kreipėsi į potencialų papirkėją su pasiūlymu, tiek ir tada, kai tarpininką surado potencialus papirkėjas.

Čia tikslinga pažymėti, kad prekybos poveikiu nusikalstamą veiką būtina atriboti nuo teisiniu požiūriu legalios lobistinės veiklos, kuria taip pat siekiama daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams (kad būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai), tačiau tai daroma Lobistinės veiklos įstatyme nustatytais teisėtais būdais[144], įsirašius į lobistų sąrašą bei teikiant lobistinės veiklos ataskaitas.

 

Kaip ir kyšininkavimo bei papirkimo atvejais, baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu yra diferencijuojama priklausomai nuo kyšio vertės.

 

Prekybos poveikiu pavyzdys tarp viešojo ir privataus sektorių atstovų

Bendrovė finansavo vienos politinės partijos sąskrydžio organizavimą, mainais už tai, kad pastarosios partijos pirmininkas paveiktų šios partijos deleguotą ministrą sudaryti palankias sąlygas bendrovei laimėti ministerijos viešuosius pirkimus.

 

Prekybos poveikiu pavyzdys tarp privataus sektoriaus atstovų

Bendrovės, superkančios miškus ir ruošiančios medienos žaliavą, direktorius padovanojo savo buvusiam klasės draugui nemokamą apsilankymą dviem asmenims SPA centre Druskininkuose už tai, kad pastarasis padarytų įtaką vadybininku biokuro katilinėje (gamina šilumą daugiabučiams namams) dirbančiam žentui, jog šis vieneriems metams pratęstų su bendrove sudarytą biokuro žaliavos tiekimo sutartį.

 

PIKTNAUDŽIAVIMAS

 

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai ar susijusio verslo interesais.

Ši veika pasireiškia tuo, kad įgaliotas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos ar darbdavio nustatytus elgesio principus ir tikslus, jo veikloje dominuoja ne viešasis ar atstovaujamos organizacijos, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus ir konkurenciją ribojančius sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, naudojant svetimą turtą asmeniniais tikslais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, tai yra neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, yra būtini.

Būtinuoju piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra didelė žala, be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamas tik kaip drausminis nusižengimas.

 

Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala:

  • Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo);
  • Kitokio pobūdžio žala gali būti fizinė, moralinė, organizacinė ar neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

 

Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tai yra į: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan.

Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė).

 

Piktnaudžiavimo pavyzdys viešajame sektoriuje

Viešosios įstaigos, kurios steigėja yra savivaldybė, direktorius be savivaldybės žinios ir ne konkurso tvarka suteikė savo geram draugui teisę neatlygintinai naudotis ir vykdyti komercinę veiklą patalpose, kurias viešajai įstaigai savivaldybė suteikė naudotis panaudos teisėmis. Tokiu būdu savivaldybei buvo padaryta didelė žala, nes pastaroji neteko lėšų, kurias galėtų gauti, jei patalpos būtų išnuomotos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Piktnaudžiavimo pavyzdys privačiame sektoriuje

Akcininkų pasitikėjimą turintis bendrovės direktorius, vykdydamas verslo plėtrą, naujos atliekų perdirbimo gamyklos statybai įsigijo giminaičio parduodamą žemės sklypą aukštesne nei vidutine rinkos kaina, tuo padarydamas žalą bendrovei ir jos akcininkams.

 

TARNYBOS PAREIGŲ NEATLIKIMAS

 

Šis nusikaltimas pasireiškia dviem formomis:

  • Pareigų neatlikimu – kai asmuo neatlieka pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos ar darbdavio interesams užtikrinti;
  • Netinkamu pareigų atlikimu– kai asmuo aplaidžiai, atmestinai, atsainiai, nekokybiškai arba nepakankamai veiksmingai vykdo savo pareigas.

 

Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas paprastai pasireiškia ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu arba vienkartiniu poelgiu.

Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų neatlieka arba jas atlieka netinkamai dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui: užduočiai įvykdyti neužtikrinamas reikiamas finansavimas, nustatomas nepagrįstai trumpas terminas, nesuteikiamos būtinos priemonės ar įrankiai ir pan.), BK 229 straipsnis netaikomas.

Kaip ir piktnaudžiavimo atveju, baudžiamoji atsakomybė už pareigų neatlikimą atsiranda tik tuomet, jei toks neveikimas sukelią didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, viešajai organizacijai, juridiniams ar fiziniam asmeniui.

 

Tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdys viešajame sektoriuje

Policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie gresiantį pavojų asmens sveikatai, delsė imtis būtinų priemonių, kad būtų užkardytas nusikaltimas, dėl ko pagalbos besikreipusiam asmeniui buvo padaryta didelė žala – stiprus sveikatos sutrikdymas.

 

Tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdys privačiame sektoriuje

Įmonės teisininkas, atsakingas už įmonės interesų atstovavimą teismuose bei visų reikiamų procesinių dokumentų rengimą, atsižvelgdamas į įsiskolinusios bendrovės vadovo neformalų prašymą, laiku neparengė ir nepateikė teismui ieškinio dėl didelės skolos bei palūkanų išieškojimo iš įsiskolinusios bendrovės, dėl ko suėjo ieškinio pateikimo senaties terminai ir įmonė prarado galimybę atgauti skolą.

____________________



[122] Tarptautiniuose teisės aktuose papirkimas (kyšio davimas) dažnai įvardijamas kaip aktyvioji korupcija arba aktyvusis kyšininkavimas, o kyšininkavimas (kyšio gavimas) – kaip pasyvioji korupcija arba pasyvusis kyšininkavimas.
[123] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289015&p_query=&p_tr2=l?p_id=289015&p_query=&p_tr2= 
[124] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=161366&p_query=&p_tr2= 
[125] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197963&p_query=&p_tr2= 
[126] http://www.oecd.org/corruption/oecdantibriberyconvention.htm  (anglų kalba)

http://www.stt.lt/files/103_doc_file_1_094520.pdf  (lietuvių kalba)
[127] angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development http://www.oecd.org/about/ 
[128] BK 230 straipsnio 2 dalis valstybės tarnautojui prilygina asmenis, kurie atlieka valdžios atstovo funkcijas, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdami ar kitais pagrindais eidami pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.
[129] 2009 m. EBPO Rekomendacijų dėl tolesnės kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose I priedo B dalis.
[130] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/verslas/energetika/generaline-prokuratura-tirs-kaltinimus-jav-imonei-davus-kysius-uzsakymams-ignalinos-ae-gauti.d?id=58948963 
[131] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“.
[132] BK 20 straipsnyje nustatyta, kad:

  1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
  2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
  3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
  4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės.
  5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių.

[133] Emitentas – privati įmonė ar valstybės institucija (Finansų ministerija, Centrinis bankas), leidžianti pinigus ar vertybinius popierius.
[134] http://www.reuters.com/article/us-ptc-settlement-corruption-idUSKCN0VP23P 
[135] https://www.justice.gov.uk/downloads/legislation/bribery-act-2010-guidance.pdf 
[136] Nusikalstamos veikos latentiškumas nulemia tai, kad užregistruojama tik nežymi dalis visų kyšininkavimo atvejų.
[137] Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (http://www.autoinfa.lt/webdic/) „pažadas“ apibrėžiamas kaip „davimas žodžio ką padaryti“, „pažadėti“, „duoti pažadą“; o „susitarimas“ – kaip „santykių nustatymas“, „suderinimas“.
[138] Dabartinės lietuvių kalbos žodynas provokavimą apibrėžia kaip „tyčia kelti“, „kurstytis atlikti tam tikrus veiksmus“.
[139] Konkliudentiniai veiksmai – tai asmens elgesys, iš kurio matyti jo valia sudaryti sandorį.
[140] Diskrecija – teisė veikti, elgtis, priimti sprendimus savo nuožiūra.
[141] Žodis „siūlyti“ reiškia ką nors piršti, rekomenduoti.
[142] Žadėti – manyti ar rengtis ką daryti, ketinti, norėti, pranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant ar būsiant, teikti vilties pažadais, leisti tikėti gausiant.
[143] Duoti – daryti, kad kas gautų, galėtų paimti, įteikti, padaryti taip, kad turėtų.
[144] Plačiau apie lobistinę veiklą žiūrėti Vadovo 6.2 dalį.